Ruošiantis naujiems studijų metams, paskutinę vasaros savaitę, Vilniuje rinkosi tarptautinė kriminologų bendruomenė. 2024 m. rugpjūčio 27–29 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Kriminologijos katedros mokslininkai kartu su Lietuvos kriminologų asociacija organizavo 52-ąją Europos deviacijų ir socialinės kontrolės tyrimų grupės konferenciją „Priespaudos ir pasipriešinimo technologijos“, sutraukusią dalyvius iš Jungtinės Karalystės, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų kraštų. Greta technologijų įtakos žmonių gyvenimui ir visuomenių saugumui buvo aptartos tokios Lietuvoje dar plačiai nediskutuojamos temos kaip žalioji ir kultūrinė kriminologija, daug dėmesio skirta technologijų ir miestų problemoms.
Kasmet vis kitoje šalyje organizuojama Europos deviacijų ir socialinės kontrolės tyrimų grupės (European Group for the Study of Deviance and Social Control, EG) konferencija Lietuvoje vyko antrą kartą po daugiau nei dvidešimties metų pertraukos. Vilniuje pranešimus skaitė pasaulinės kriminologijos žvaigždės: žaliosios kriminologijos pradininkas, Esekso universiteto (JK) profesorius Nigelas Southas, vienas iš kultūrinės kriminologijos kūrėjų, Kopenhagos universiteto (Danija) profesorius Keithas Heywardas ir autoritetinga kriminologinės etnografijos atstovė, Utrechto universiteto (Nyderlandai) profesorė Dina Siegel.
Pasak vieno iš lietuviškosios kritinės kriminologijos pradininkų, VU FsF profesoriaus Aleksandro Dobrynino, buvo kalbama apie tai, kaip užkirsti kelią technokratinei, dehumanizuotai miesto ateičiai ir kurti saugią, žmogišką ir gyvybingą aplinką.
EG, atstovaujanti kritinės kriminologijos šakai, buvo įkurta Florencijoje, Italijoje, 1973 m. Šiandien ji yra tarptautinis akademikų, praktikų ir aktyvistų, siekiančių socialinio teisingumo, valstybės atskaitomybės ir kalinių populiacijos mažinimo, tinklas, jungiantis daugiau nei 1000 narių. Tai didžiausias pasaulyje kritinės kriminologijos forumas, skatinantis kritinę analizę ir jungiantis teoriją, politiką ir praktinę veiklą.
„Dažniausiai kriminologijoje kalbama apie tuos, kurie padaro nusikaltimus, kiek rečiau – apie nusikaltimų aukas. Tačiau verta susimąstyti ir apie tai, ką vadiname nusikaltimais ir kas atsakingas už tai, kad viena deviacija, arba nukrypimas nuo normų, tampa nusikaltimu, yra kriminalizuojama, o kita – ne“, – sako prof. A. Dobryninas.
„Klasikinis pavyzdys – vadinamieji baltųjų apykaklių nusikaltimai, padaromi stambių korporacijų atstovų – politinio arba verslo elito, – tęsia mokslininkas. – Dar 1948 m. knygą „White Collar Crime“ išleidęs JAV kriminologijos „tėvas“ Edwinas Sutherlandas išanalizavo kelių šimtų korporacijų neleistiną veiklą „pilkoje zonoje“. Jis parodė, kad už rimtus pažeidimus tik nedidelei daliai jų vadovų buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir klausė, kodėl paprastai baudžiamoji justicija domisi žemesniųjų klasių atstovų nusikaltimais, kurių pavojingumas visuomenei nepalyginamai mažesnis nei fiksuojami „baltųjų apykaklių“ pažeidimai verslo, administravimo arba politikos srityse?“
EG vienijami kritinės kriminologijos specialistai analizuoja ne tik nusikalstamo elgesio veiksnius, bet ir socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius aspektus, kurie gali generuoti nusikaltimų apibrėžimus ir formuoti modernias socialinės kontrolės formas bei baudžiamąją politiką. Kritinė kriminologija akcentuoja galios, elito poveikį kriminalinei justicijai apskritai – tai, kas vadinama nusikaltimų politine ekonomija, ir ieško atsakymų, kaip mes, demokratinė visuomenė, galime kontroliuoti šiuos procesus.
Viena iš populiarių šiandienos kritinės kriminologijos temų – žalioji kriminologija, kuri, pasak prof. A. Dobrynino, Lietuvoje dar neišplėtota, nors ekologijos srityje turime problemų. Tad ypač aktualus buvo konferencijoje skaitytas žymaus šios srities atstovo N. Southo pranešimas „Planetos žudymas diena iš dienos: kasdienis ekocidas ir planetarinio teisingumo poreikis“ („Killing the planet one day at a time: Everyday Ecocide and the call for planetary justice“). Žaliosios ir kultūrinės kriminologijos problematiką sujungė D. Siegel pranešime „Kupranugarių lenktynės – nusikaltimai, sportas ir technologijos“ („Camel races – crime, sport and technology“). Beje, D. Siegel skaito paskaitas ir VU FsF dėstomos kriminologijos programos studentams.
Itin aktualią urbanistikos ir naujųjų technologijų temą aptarė vienas garsiausių kultūrinės kriminologijos atstovų K. Heywardas pranešime „Kriminologija ir išmaniojo miesto paradigma: „prevencinė techninė vaizduotė“ ar „technologinių grumtynių“ vektorius?“ (Criminology and the smart city paradigm: ‘preventative technical imaginary’ or ‘Techclash’ vector?“).
Pasak prof. A. Dobrynino, daugiausia kalbame apie individų padaromus pažeidimus internete, o IT korporacijos retai judinamos. Bet ar jos visada laikosi juridinių ir etinių normų? Ar prisidengdamos galia jos nepadaro pažeidimų, turinčių gerokai didesnių pasekmių?
„Technologijos gali prisidėti prie visuomenės saugumo, bet klausimas – kokia kaina. Nuo senų laikų matome, kaip įvairių kultūrų atstovai iš skirtingų teorinių ir ideologinių pozicijų bandė spręsti šią problemą. Vis dėlto universalus aspektas, nepriklausantis nuo technologijų lygio, yra tas, ar mes jas naudojame kaip priemonę, ar jos tampa tikslu ir mes tampame technologijų priemone. Kartais nė nepastebime, kaip peržengiame ribą: ne technologijos mums tarnauja, bet mes joms vergaujame“, – samprotauja kriminologas.
Priimti technologijų teikiamas galimybes kaip duotybę yra pavojinga, tačiau ir kitas kraštutinumas – atmesti technologijas, nes jos kelia pavojų, taip pat nėra išeitis: technologijos yra mūsų kultūros ir sociumo dalis.
„Čia ypač reikalingas kritinis požiūris. Mūsų konferencijoje galime kelti šias problemas ir atvirai apie jas diskutuoti – kartais nevyniodami žodžių į vatą. Tokios ir turi būti diskusijos, nes mūsų siekis – saugi, žmogiška ir gyvybinga ateitis. Europos grupės struktūra demokratiška – kiekviena valstybė turi savo koordinatorių, nariais gali būti ir nevyriausybinės organizacijos. Konferencijos atviros jauniems žmonėms, kurie lygiais pagrindais gali diskutuoti su profesoriais. Labai džiaugiuosi, kad mūsų prieš keliasdešimt metų pradėtą bendradarbiavimą tęsia jaunesnioji Lietuvos kriminologų karta. Šią konferenciją Lietuvoje inicijavo ir organizavo VU FsF docentė ir dabartinė EG koordinatorė Maryja Šupa su VU FsF jaunų kriminologų doktorantų ir studentų komanda“, – džiaugiasi prof. A. Dobryninas.
