Rugsėjo 28 d. VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius šventė 60 metų jubiliejų. Sveikiname profesorių, vieną autoritetingiausių Lietuvos indologų ir budizmo tradicijų žinovų! Simboliška, kad svarbios gyvenimo sukakties išvakarėse pasirodė nauja prof. A. Beinoriaus monografja „SAṂVĀDA. Filosofiniai pokalbiai su Indija“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2024).
Šioje monografijoje, remiantis pirminiais sanskrito ir pali kalbų šaltiniais ir gausia kritine literatūra, analizuojamas visas spektras savitų indiškos filosofijos idėjų ir koncepcijų, mitologinės, religinės doktrinos bei specifiniai kultūriniai Indijos reiškiniai. Daug dėmesio joje skiriama Indijos ir Vakarų intelektinei sąveikai, atskleidžiami ir demaskuojami Vakaruose gyvuojantys stereotipizuoti indiškos kultūros vaizdiniai. Knyga skiriama ne tik plačiam mokslininkų ratui – filosofams ir religijotyrininkams, psichologams ir istorikams, bet ir visiems besidomintiems tiek indiškąja mąstymo tradicija, tiek ir lyginamąja, hermeneutine tarpkultūrinės sąveikos problematika.
„Sanskrito žodis saṃvāda, pavartotas šios knygos pavadinime, yra didžiai polisemantinis, daugiaprasmis. Pasak niuansuoto Vamano Shivaramo Aptes „Praktinio sanskrito-anglų kalbos žodyno“, jis gali būti vartojamas įvairiomis reikšmėmis: „kalbėtis kartu“, „pokalbis“, „dialogas“, „diskusija, „debatai“, „žinių perdavimas“, „konsultacija“, „pritarimas“, „susitarimas“ ir kt. (…) Archajinis priešdėlis ir sanskrito dalelytė „saṃ-“ visada apibūdina dviejų veikėjų, dviejų subjektų ar dviejų veiksnių sueigą, sąveiką, sąjungą, jungtį, išbaigtumą, visumą. O žodis vāda nusako polemiką, kalbėjimą, dialogą, diskusiją, argumentavimą“, – knygos įvade rašo prof. Audrius Beinorius.
Prof. A. Beinorius yra ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas. LMA prezidentas akad. Jūras Banys atsiųstame sveikinime rašo:
„Esate vienas aktyviausiai besireiškiančių Lietuvos filosofijos, kultūros, religijotyros tyrėjų, indologijos ir budizmo tradicijų žinovų. Jūsų mokslinių tyrimų kryptys – Indijos filosofija ir religija, budizmas Indijoje ir Azijoje (jogačaros mokykla), Rytų filosofijos recepcija Vakaruose, Azijos divinacinės praktikos, kosmologija ir astrologija, kultūrinė psichologija, lyginamoji religijotyra, pokolonijinės studijos, hermeneutika – rodo platų, neeilinį Jūsų interesų lauką, išskirtinę erudiciją ir kompetenciją.
„Keliautojas, vertėjas, orientalistas, išminties ieškotojas“, – taip Jus apibūdina kolegos. Verčiate iš anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, sanskrito ir pali kalbų, daug keliaujate, esate išvažinėjęs visą Aziją. [...] Jūsų gilių mokslinių žinių, entuziazmo, organizacinių gebėjimų dėka Vilniaus universitete sukurta Azijos studijų ir tyrimų sistema yra solidžiausia tokia akademinė institucija Baltijos šalyse. Beveik per trisdešimt metų įsitvirtinusios Azijos studijos Vilniaus universitete, – pradedant nuo Orientalistikos centro, Konfucijaus instituto, kurių vadovas buvote, – leido parengti mokslui, kultūrai ir verslui reikalingiausius Azijos regionų specialistus, formuoti mokslu pagrįstą Rytų kultūros sampratą, skatinti Rytų ir Vakarų dialogą.
Dėkodami už nuoširdų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslų akademija, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriumi, linkime Jums, mielas Akademike, atradimų džiaugsmo, kūrybinės versmės, naujų veikalų, sėkmės ir asmeninės laimės.“
Prisidedame prie sveikinimų, nuoširdžiai linkime prof. Audriui Beinoriui kūrybingų metų!
Kviečiame pasidomėti naująja knyga „SAṂVĀDA. Filosofiniai pokalbiai su Indija“! (SAṂVĀDA. Filosofiniai pokalbiai su Indija (vu.lt))