2024 m. lapkričio 7–8 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyrius kviečia į jungtinę konferenciją „Žmogaus būklė antropocene“, kuri vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Aula Parva).
2024 m. Tarptautinė stratigrafijos komisija visgi nubalsavo prieš antropoceno kaip naujos geologinės epochos pripažinimą, kas paskatino diskusijas apie antropoceno idėjos ateitį gamtos moksluose. Konferencija „Žmogaus būklė antropocene“ kviečia aptarti antropoceno reikšmę filosofijoje ir įvertinti kaip, viena vertus, žmonijos kaip geologinio veiksnio idėja paskatino naujus debatus apie „žmogaus būklę“, kita vertus, kaip filosofija transformavo pačią antropoceno idėją.
Antropoceno terminą išpopuliarino E. Stoermeris ir P. Crutzenas teigdami, kad žmonijos poveikis geologiniams ir ekologiniams Žemės procesams tampa vyraujantis, dėl to prasidėjo nauja geologinė epocha. 2009 m. įsteigta Antropoceno darbo grupė, siekianti oficialiai pripažinti antropoceną geologinėje laiko skalėje. Antropoceno idėja greitai įgavo naują polėkį humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kur įžiebė gyvybingus debatus įvairiose filosofijos kryptyse (ontologijoje, etikoje, socialinėje ir politinėje filosofijoje, estetikoje). Šios diskusijos paskatino permąstyti „žmogaus būklę“ (pasinaudojant Hannah Arrendt terminu, kurį taip pat perėmė antropoceno tyrinėtojas Dipesh Chakrabarty), bei atkreipti dėmesį į ne tik žmogaus, bet ir labiau-nei-žmogaus ar posthumanistines būkles. Kita vertus, filosofija antropoceno idėją vertina gana įtariai: termino nuoroda į žmoniją kaip tokią sulaukė daug kritikos, akcentuojančios, kaip šiuolaikinės ekonominės, politinės struktūros ir galios santykiai formuoja socialiai nelygų gamtinį poveikį. Per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiūlyta daugybė alternatyvių terminų konceptualizuoti žmonijos geologinei ir ekologinei būklei: kapitalocenas (Moore 2016), plantacionocenas (Haraway et al. 2015), kthulucenas (Haraway 2016), nekrocenas (McBrien 2016), augimocenas (Chartkovskaya ir Paulsson 2016), negantropocenas (Stiegler 2018), novacenas (Lovelock 2019) ir daug kitų.
Konferencijos organizacinis komitetas: Mintautas Gutauskas (Vilniaus universitetas), Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Danutė Bacevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Egidijus Mardosas (Vilniaus universitetas), Vaiva Daraškevičiūtė (Vilniaus universitetas).
Ši konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos podoktorantūros stažuotės (sut. nr. S-PD-22-82) dalis.