2024 m. lapkričio 15–16 d. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetas ir Lietuvos sociologų draugija surengė XVI nacionalinę Lietuvos sociologų draugijos konferenciją „Globalūs iššūkiai ir ateities visuomenės“. Jos dalyviai pristatė naujausius tyrimus bei svarstė, kokias grėsmes kelia ir kokių galimybių Lietuvos visuomenei bei sociologijos mokslui suteikia globalūs iššūkiai. Į konferenciją Vilniaus universitete atvyko Tarptautinės sociologų asociacijos (ISA) prezidentas Geoffrey Pleyers.
ISA prezidentas pirmąją konferencijos dieną skaitė plenarinį pranešimą „Is sociology in crisis?“ („Ar sociologija patiria krizę?“), kuriame aptarė sociologijos mokslo būklę. Kalbėdamas apie situaciją XXI amžiuje, Geoffrey Pleyers pirmiausia priminė globalius iššūkius:
„Prieš metus, kai tapau ISA prezidentu, apibrėžiau keturis globalius iššūkius. Pirmasis – naujosios technologijos: internetas, socialinė medija ir pastaruoju metu – dirbtinis intelektas. Antrasis iššūkis – autoritarizmo iškilimas, trečiasis – tolimųjų Rytų ir Pietų šalių iškilimas ir paskutinis iššūkis – ekologinė griūtis.“
Pasak G. Pleyerso, su šiais iššūkiais susiduriama tiek pas mus, Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tiek ir pačiame sociologijos moksle. Tai iššaukia sociologijos kritiką. Keliami klausimai: ar sociologija nebegali pateikti įrankių, kurie mums padėtų suprasti šio amžiaus iššūkius? Koks yra sociologijos vaidmuo šiame krizę išgyvenančiame pasaulyje? Ar pati sociologija atsidūrė krizėje?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad taip ir yra, kad sociologija nukrypo nuo mokslinio kelio ir tapo politinių nuomonių patvirtinimo ar paneigimo įrankiu. Tai viena iš didžiausių kritikos strėlių, kuri šiame amžiuje yra paleista į sociologų gentį.
„Mes – sociologai – esame atakuojami reakcingų veikėjų, autoritarinių lyderių, pasitelkiant socialinę mediją, netikras naujienas (fake news). Sociologai yra gana tiesiogiai puolami, pavyzdžiui, kai sociologija įvardijama ne kaip socialinis mokslas, o tik kaip politinė nuomonė.“
Nors scenarijus atrodo niūrus ir gali kilti mintys, kad sociologija patiria didelę krizę, taip tikrai nėra. Sociologija per pastaruosius 30 metų išgyveno gana dideles transformacijas, o kaip vieną svarbiausių galima įvardinti atsivėrimą kitoms mokslo disciplinoms. Atvirumas ir dialogas buvo pastebimas ir šių metų sociologų konferencijoje, kurioje savo tyrinėjimus pristatė ne tik sociologai, bet ir politinės filosofijos tyrinėtojai, politologai, socialinės politikos mokslininkai ir praktikai, socialinio darbo atstovai. Apie tai užsiminė ir G. Pleyers.
„Sociologija yra labai gyvybinga. Tai disciplina, kuri per gana trumpą laiką sugebėjo iš naujo save atrasti. Ji užmezgė dialogą su kai kuriomis pagrindinėmis kritinėmis perspektyvomis ir įtraukė jas į savo discipliną. Ne tik į teoriją, bet ir į tai, kaip mes atliekame tyrimus, jungiame skirtingus mokslinio lauko dalyvius, kaip formuluojame globalius klausimus. Todėl manau, kad sociologija šiandien yra labai gyva. Visų pirma todėl, kad esame daug atviresni dialogui su kolegomis iš įvairių pasaulio regionų“, – teigia ISA prezidentas G. Pleyers.
Ir iš tiesų sociologija gali padėti mūsų visuomenei susigaudyti informacijos srautuose, atkreipiant dėmesį į melagingų naujienų įtaką mūsų daromiems pasirinkimams, ir tuo pačiu nepamiršti, kad sociologija padeda suprasti pasaulį, kuriame gyvename.