Profesorė dr. Daiva Skučienė, VU FsF Sociologijos ir socialinio darbo Socialinės politikos katedra
Karo situacija Ukrainoje sukėlė didžiulę krizę valstybei: tai dideli gyventojų praradimai ir ženklūs šalies vystymosi nuostoliai. Antai, pirmaisiais karo metais šalies BVP smuko net 36,6% (šaltinis: Ukrstat). Tačiau 2024 m. Ukrainos BVP jau pradeda atsigauti ir augimas siekia 6,5%. Vis dėlto karo nuostoliai šaliai siekia daugiau nei 499 mlrd. JAV dolerių. Atstatymo poreikiai vien socialinei sričiai siekia apie 161,8 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 44,5 turėtų būti skirti socialinei apsaugai*.
Nors prieš karinę invaziją Ukrainoje buvo stebimas nominalus vidutinio darbo užmokesčio ir BVP augimas, Ukrainos išlaidos socialinei apsaugai ženkliai atsiliko nuo ES šalių ir svyravo tarp 11–7 proc. nuo BVP (šaltinis: Ukrstat). Nepakankamas finansavimas neleido šaliai plėtoti ar teikti dosnesnes socialines išmokas, todėl ir vidutinės senatvės ar netekto darbingumo pensijos buvo mažos tiek lyginant su kitomis Europos šalimis, tiek su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Vidutinė pensija Ukrainoje buvo 119 eurų (2023) ir siekė 27 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje (2023, „Pension Fund of Ukraine and Ukrstat“ duomenys).
Struktūriniu požiūriu Ukrainos socialinė apsauga, darbo rinkos politika yra panaši į kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių. Vyrauja socialinio draudimo sistema, kurioje didžiausia išlaidų rūšis tenka senatvės pensijoms. Socialinės paramos išmokos yra teikiamos asmenims, kurie neįgijo teisės į draudiminę pensiją, asmenims su negalia ar tiems, kurių pajamos nepakankamos pragyvenimui šalyje. Socialinės paramos išmokos dydis yra apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp šeimos vidutinių pajamų ir minimalių vartojimo poreikių visiems šeimos nariams. Tačiau socialinės paramos išmokų aprėptis ir dosnumas vis dar nepakankamas, todėl šios išmokos gavėjų pajamos labai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos.
Kaip ir kitose šalyse socialinio draudimo išmokos Ukrainoje priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir įmokų mokėjimo laikotarpio. Antai senatvės pensijų minimalaus draudimo stažo reikalavimai yra 15 metų kaip ir Lietuvoje, tuo tarpu būtinasis stažas nuo 30 metų yra didinamas iki 35 metų 2028 m.
Nedarbo draudimo išmokos mokamos tiems, kurie mokėjo įmokas bent du metų, 50 proc. buvusio darbo užmokesčio, o tiems, kurie mokėjo įmokas daugiau nei 10 metų, – 70 proc. buvusio darbo užmokesčio. Išmokos mokėjimo dydis kaip ir Lietuvoje yra mažinamas laipsniškai kas trys mėnesiai nuo 100 proc. iki 70 proc.
Skirtingai nei Lietuvoje, Ukrainoje vaiko priežiūros išmoka yra pajamas testuojanti ir mokama iš socialinės paramos sistemos iki vaikui sueis treji metai.
Akivaizdu, kad karo situacijoje Ukrainai labai svarbu tenkinti būtinuosius žmonių poreikius ir užtikrinti esamus socialinius įsipareigojimus. Tačiau karui pasibaigus ir siekiant integracijos į ES šalių klubą, laukia gerovės valstybės atskirų struktūrinių elementų peržiūra, siekiant mažinti skurdą, užtikrinant prieigą prie socialinių išmokų ir paslaugų. Taip pat laukia finansavimo ir perskirstymo mechanizmų peržiūra, siekiant vystyti gerovės valstybę.
Parengta remiantis projekto „Gerovės valstybės vystymosi galimybės ir rizikos Ukrainoje globalaus neapibrėžtumo sąlygomis“, sutarties NR. S-LU-24-11, finansuojamo LMT duomenimis.
-----------------
* „The Third Rapid Assessment of Damage and Recovery Needs for Ukraine (RDNA3), covering the period from February 24, 2022 to December 31, 2023”, jointly prepared by the World Bank, the Government of Ukraine, European Union and UN services in coordination with humanitarian and development partners, academic circles, civil society organizations and the private sector.