Kviečiame į Sociologijos katedros profesoriaus Arvydo Virgilijaus Matulionio fotografijos parodos „Mano pasaulio žmonės“ atidarymą, kuri įvyks š. m. rugsėjo 2 d. (pirmadienį) 13.00 val. Filosofijos fakulteto 2 aukšto fojė.
„Negaliu užmiršti ir dainuojančios revoliucijos laikų. Tai buvo auksinis metas ne tik man – sociologui, bet ir man – fotografui. Jau 1990 metais išleidome knygą „Lietuva ir Sąjūdis“, kuri buvo iliustruota mano nuotraukomis. Stovim balkone su Zinu Kazėnu suglaudę užpakalius (nėra vietos, kad nepagalvotumėte ko kito) ir fotografuojam Vasario 16-tąją prie Signatarų namų susirinkusią minią. „Lietuva Tėvynė mūsų“, - gieda žmonės. Vėjo gūsis, greta kabanti vėliava pakyla, nuspaudžiu aparato gaiduką ir gimsta mano geriausia tų laukų nuotrauka“. Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis
MANO PASAULIO ŽMONĖS
Pirmą foto aparatą gavau prieš kokius 57 metus. Ir ne bet kokį – „Smeną“ ar „Liubitelį“ , o žymiai geresnės kokybės: „Maskvą“. Buvo toks plačiajuostis fotoaparatas su dumplėmis, matyt po karo nuo vokiečių nukopijuotas. Pradėjau fotografuoti ne tik gamtos vaizdelius, bet ir savo tėvus, gimines, draugus. Kai buvau berods penktokas ar šeštokas mūsų klasės auklėtojas Viktoras Karaliūnas įkūrė foto būrelį. Taigi fotografavau klasiokus, įvairius savo mokyklos – Vilniaus Antano Vienuolio – įvykius. Ne tik fotografavau, bet ir apie tai rašinėjau. Taigi noras buvo aiškus: tapti foto žurnalistu. Bet tėvai atkalbėjo: „Rinkis rimtą profesiją, o po to daryk ką nori“. Įstojau į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą. Fotografijos nemečiau: greta instituto didžiųjų fotografų Arvydo Skiauterio ir Algio Abromaičio buvau trečiuoju filialo metraštininku. Be to buvau ir Vilniaus foto klubo nariu. Iki šiol prisimenu tą nuostabų bendravimą, kai greta mūsų – mėgėjų, buvo tokie fotomeistrai, kaip Rimantas Dichavičius, Algimantas Kunčius, Vytas Luckus. Po to, kai Rimas eksponavo savo garsiąją parodą „Žiedai tarp žiedų“ , puolėme visi fotografuoti aktus. Pasiutusiai subtilus dalykas. O koks pakilimas būdavo, kai fotografuodavome Dainų šventėse. Bet mano pagrindinė specializacija buvo vestuvės. Būtent per vestuves atsiskleidžia visa jausmų gama: ir jaudulys, kas bus, ir džiaugsmas, kad jau esi ne vienas. Mano tos serijos viršūnė – „Tiltas“: ant kabančio „Beždžionių“ tilto per Vilnelę stovi mano draugai Onutė ir Rimas Nivinskai ir jų svita. Kelias į gyvenimo nežinią. Jų perspektyva buvo puiki, ypač Rimo mokslinėje veikloje, kuriai pagrindus dėjo apginta habilituoto daktaro disertacija. Norėjau pakartot tą kompoziciją po keliasdešimt metų, bet neišėjo: Rimą pakirto gilus insultas. Na o už nuotrauką esu gavęs medalį tarptautinėje foto parodoje „Ji ir jis“. Ji buvo atspausdinta ir geriausių Lietuvos fotografijų metiniame albume. Nuotrauka „Jaunoji“ buvo atspausdinta metiniame geriausių Tarybų Sąjungos fotografijų albume. Taigi aktyviai fotografavau, dalyvavau parodose. Nuo pat pradžios esu Lietuvos fotografų draugijos narys. Dažniausiai mano fotoaparato objektyvas fiksuoja žmones. Matyt neatsitiktinai gana greitai pakeičiau profesiją: 1969 metais buvau išrinktas Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriaus prie Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Fotografijai liko mažiau laiko. Tačiau atsivėrė ir kitos galimybės: nuo 1978 metų dalyvauju pasauliniuose sociologų kongresuose. O tai ne tik Europa, bet ir Amerika, Azija, Australija bei Afrika. Taigi išmaišiau visą pasaulį, Keliones primena tūkstančiai nuotraukų. Negaliu užmiršti ir dainuojančios revoliucijos laikų. Tai buvo auksinis metas ne tik man – sociologui, bet ir man – fotografui. Jau 1990 metais išleidome knygą „Lietuva ir Sąjūdis“, kuri buvo iliustruota mano nuotraukomis. Stovim balkone su Zinu Kazėnu suglaudę užpakalius (nėra vietos, kad nepagalvotumėte ko kito) ir fotografuojam Vasario 16-tąją prie Signatarų namų susirinkusią minią. „Lietuva Tėvynė mūsų“, - gieda žmonės. Vėjo gūsis, greta kabanti vėliava pakyla, nuspaudžiu aparato gaiduką ir gimsta mano geriausia tų laukų nuotrauka. Dabar gi dažniausiai fotoaparato taikiklyje mano didžiausias džiaugsmas – keturi anūkai: du berniokėliai, ir dvi panelės. Taigi neabejoju: nežiūrint įvairiausių galių pastangų, Lietuva buvo, yra ir bus.
Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis
Renginio kontaktinis asmuo:
Vida Jakutienė
tel.: +370 5 266 7621
el. paštas: