FSF įvykiai

cover2017 smallAr jau girdėjai – artėja Filosofijos fakulteto dienos „Fiesta Personæ“! Kovo 13 – 16 dienomis Filosofijos fakulteto bendruomenė kviečia visus Vilniaus universiteto studentus bei miesto svečius sudalyvauti keturias dienas trunkančiame renginių cikle.

Kovo 13 d.
15:00 val. VU Teatro salėje vyks atidaromasis tradicinis reginys „Disputas“. Užsuk pasiklausyti dviejų disputantų ginčo, kuris virs tikra argumentų kova!

Kovo 14 d.
11:00 – 17:00 val. visą Filosofijos fakultetą užlies „Psichologų Pavasaris“.
Tai proga pasiklausyti įvairių lektorių psichologines temas apimančių paskaitų bei seminarų, taip pat sudalyvauti kituose patyrimų renginiuose, vyksiančiuose tarp paskaitų: galėsite išbandyti „psichologų kvadratinį metrą“, atsakinėti į klausimus įvairiuose Quiz‘uose bei dalyvauti smagiuose žaidimuose. Taip pat turėsite galimybę ragauti saldžių užkandžių.

19:00 val. „Dirty Duck“ startuos visų pamėgtos „Protų kovos“.
Nekasdieniai klausimai leis komandoms pasitikrinti ne tik žinias, bet ir loginį mąstymą. Suburk kuo smagesnę, savo jėgas išbandyti nusiteikusią komandą, kadangi intelektualiai pajėgiausių lauks prizai!

Skaityti daugiau

Navicke JekaterinaSveikiname dr. Jekateriną Navickę, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros lektorę, pelniusią Lietuvos mokslų akademijos pagyrimo raštą už daktaro disertaciją „Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje: disciplinuoti, perskirstyti, įtraukti, investuoti“. Disertacijos vadovas – prof. Romas Lazutka.

Disertacijoje nagrinėjamas piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje, atsižvelgiant į akademinių ir politinių požiūrių į skurdo problemą įvairovę. Pirmoje disertacijos dalyje pasiūlyta teorinė analizės schema apima keturias skurdo mažinimo strategijas: disciplinarinę, perskirstomąją, socialinės įtraukties ir socialinio investavimo. Skurdo įveikimo strategijos, jų kaita, sąsajos ir socialinių išmokų vaidmuo analizuojami remiantis pasiūlyta teorine schema. Empirinėje disertacinio tyrimo dalyje analizuojami pasirinkti disciplinariniai, perskirstomieji, socialinės įtraukties ir investiciniai Lietuvos piniginių socialinių išmokų sistemos elementai. Atlikta kiekybinė analizė remiasi 2005–2013 m. reprezentatyviais Lietuvos namų ūkių pajamų ir gyvenimo sąlygų (PGS) tyrimo skerspjūvio ir išilginio pjūvio duomenimis. Empirinio tyrimo strategijos naujumą rodo ne tik pritaikyta originali analizės schema, bet ir iki šiol skurdo tyrimuose Lietuvoje mažai naudotų PGS išilginio pjūvio duomenų analizė, naudoti mikrosimuliacijos instrumentai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos socialinių išmokų sistema pasižymi santykinai plačia ir besiplečiančia aprėptimi, ypač socialinio draudimo srityje. Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje yra neigiamai veikiamas sistemos poveikio darbo paskatoms, santykinai mažo perskirstymo ir pajamų apsaugos lygio, nepakankamo investavimo į vaikus nepasiturinčiose šeimose.

Disertacios santrauka

Skaityti daugiau

Consilium EducationisŠ. m. kovo 29 d. (trečiadienį), 16:00 val. kviečiame į Consilium educationis seminarą „Etinės gairės socialiniams tyrimams“. Pranešimą skaitys Europos medicinos etikos asociacijos centro ekspertė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė;

Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g.  9/1, Vilnius).

Seminarų ciklo Consilium Educationis tikslas – ne apibendrinimai, o diskusijos, ne nuomonių „primetimas“, o jų išsakymas ir kiekvieno dalyvio skatinimas problemos gvildenime mąstyti įvairiais žiūros kampais.

Seminarų rengėja ir vedėja – VU Edukologijos katedros profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė.
Kviečiame dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Justina Garbauskaitė-Jakimovska
tel.: +370 5 266 76 25
el. paštas:

Skaityti daugiau

arunas poviliunas e kurausko nuotr 69603758Vilniaus universitetas (VU) toliau stiprina ir konsoliduoja savo galimybes rengti geriausius pedagogus šalies mokykloms. Šiam tikslui pasiekti VU vykdo dvi studijų programas: gretutinių studijų programą Dalyko pedagogika, skirtą VU bakalauro pakopos studentams ir metus trunkančią profesinių studijų programą Mokyklos pedagogika (iki 2017 m. ji buvo klasifikuojama kaip LNS – Laipsnio nesuteikiančios studijos), skirtą turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir norintiems įgyti mokytojo kvalifikaciją. Abi programas sudaro po 60 kreditų, kurie skirti bendriems su pedagogo kompetencija susijusiems dalykams ir dalyko didaktikai. Netrukus pedagogų rengimo tinklą sustiprins STEAM laboratorijos. Išskirtiniu pedagogų rengimo VU bruožu tapo glaudi mokslininkų, mokytojų ir mokinių tinklaveika, kuri užtikrina nuolatinį dalykinio žinojimo atsinaujinimą ir atveria paties mokslo didaktinį potencialą.

Apie pedagogų rengimo aktualijas laikraščio Universitas Vilnensis vyriausioji redaktorė Liana Binkauskienė kalbina VU Pedagogikos centro Tarybos narį, Filosofijos fakulteto dekaną prof. Arūną Poviliūną.

Kokia šiandien pedagogų rengimo Lietuvoje situacija?

Lietuvoje mokinių rengimo sistema šlubuoja. Įvairūs tarptautiniai lyginamieji tyrimai (TIMMS, PISA) rodo, kad šalies mokiniai pagal įvairių dalykų išmanymą vis tūpčioja apie viduriuką, o mūsų likimo broliai ir konkurentai estai netruko įsiveržti į pirmaujančių gretas. Norėdami keisti situaciją, pirmiausia turime galvoti apie mokytojų rengimo atnaujinimą. Mokytojams dalykininkams rengti ir įmanoma, ir racionalu taikyti lankstesnes profesinių pedagoginių studijų formas, kurios pagrįstos stipresne motyvacija, ir yra taiklesnės bei ekonomiškai efektyvesnės.

Mes neturėtume galvoti, kad, kaip kartais pasakoma, mokytojų yra per daug ir kol kas jų rengti nereikia. Gerų specialistų visuomet trūksta. Paprasčiausiai turime rengti tokius mokytojus, kurių tikrai nebus per daug.

Skaityti daugiau

norkus 2017Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus, habilituoto socialinių mokslų daktaro, tikrojo Lietuvos mokslų akademijos nario Zenono Norkaus monografija „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai“ – tai interdisciplininis tyrimas, sociologijos, istorijos, ekonomikos, demografijos, statistikos ir politologijos pjūviais ne tik lyginantis du – tarpukario ir pokomunistinį – Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečius, bet ir su lengvu humoru nubrėžiantis galimus ateities scenarijus. „Veido“ skaitytojams pateikiame knygos citatas, o visą monografiją galima skaityti atvirame internete.

Apie Baltijos Kuveitą

Gana patraukli vieta investuoti transnacionalinėms korporacijoms bus ir Lietuva. Dėl palyginti šalto klimato (nors jis, reikia tikėtis, atšils) biomasės produktyvumu Lietuva negali konkuruoti su tropinėmis šalimis. Gyventojų skaičius ir tankis Lietuvoje vis dar per didelis. Tuo netruko įsitikinti danų agrokoncernai, kurių siekiams statyti gigantiškas kiaulides priešinasi vietiniai gyventojai. Jie trukdo ir vėjo jėgainių statybai bei tarptautinėms kompanijoms, besidominčioms skalūnų dujų gavybos perspektyvomis. Tačiau dėl palankios geografinės padėties (nedidelis nuotolis nuo labiausiai išsivysčiusių Europos šalių) ir palankių transnacionaliniam kapitalui demografinių tendencijų, kurios netruks ištuštinti Lietuvos provinciją, o beveik visus jos gyventojus sutelks 4–5 didesniuose miestuose, Lietuva galės tapti vienu iš Europos bioenergetikos išteklių centrų. Netapusi Baltijos Slovėnija, Lietuva taps žaliuoju Baltijos Kuveitu. (…)

Skaityti daugiau

Gruzevskis kuodisKviečiame dalyvauti konferencijoje: „Sėkmės Lietuva“ ir socialinis nuosmukis: Ekonominės raidos prieštaravimai ir jų pasekmės valstybei. Konferencijoje pranešimus skaitys Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Boguslavas Gruževskis ir TSPMI bei Verslo mokyklos partnerystės profesorius Raimondas Kuodis. Konferencija vyks 2017 m. vasario 22 d. (trečiadienį) VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto 402 auditorijoje (Vokiečių g. 10, Vilnius). Pradžia – 17.30 val. Renginys atviras.
Konferenciją organizuoja Vilniaus forumas.

Ekonominės bei socialinės politikos ekspertai šiandien pripažįsta neigiamus augančios socialinės nelygybės padarinius ne tik valstybės ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui. Tvirtinama, kad jei ši problema ir toliau bus ignoruojama, gali tekti atsisakyti minčių ne tik apie ekonomikos augimą, bet ir apie valstybingumo išsaugojimą. Augančios socialinės atskirties supriešintoje visuomenėje stiprėjantis daugelio piliečių nepasitikėjimas valstybe darosi vis pastebimesniu Lietuvos nacionalinį saugumą silpninančiu veiksniu.

Skaityti daugiau

Vilniaus universiteto studentai kviečiami dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2017/2018 m.m. rudens semestrą praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Gruzijoje, Rusijoje ir kt. Daugiau informacijos apie galimybes, sąlygas, turimas kvotas ir atrankos procesą rasite čia.

Paraiškos priimamos iki 2017m. kovo 1d. (imtinai).

Dokumentus pateikti į Tarptautinių programų ir ryšių skyrių, VU centriniai rūmai, 242 kab. arba skenuotus atsiųsti el. paštu. Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos.

Kilus klausimams, kreipkitės į Aistę Simanavičienę VU Centriniai rūmai 242 kab., tel. (8-5) 268 7156.

Skaityti daugiau

Šaulauskas Marius PovilasGeriausio VU Filosofijos fakulteto dėstytojo prof. Mariaus Povilo Šaulausko nevaldomo žinojimo geismo neįveikė nei laikas, nei „patirties naštos paspiriama“ dvejonė. O nuo dešimtos klasės įtraukusi filosofija nepaleidžia iki šiolei. Juk, pasak filosofo, be jos neįmanomas joks mokslas. Nebent mokslo pamėgdžiojimas, beždžioniavimas, taikymas, o ne tikri proveržiai.

Kaip sutikote žinią, kad tapote geriausiu Filosofijos fakulteto dėstytoju?

Su nuostaba. Tebendrauju su filosofijos magistrantais ir doktorantais, o jų daug mažiau nei bakalaurantų. Be to, ir vagojančiųjų filosofinius dirvonus ne tiek gausu, kad jų balsai kitur vagojančius nusvertų. Šitaip, turint galvoje lemiamą visų studentų balsą tampant „geriausiu“, toji nuostaba ir radosi. Bet, kaip mokė dar graikai, nuostaba – ištikima bet kokio teorinio galvojimo palydovė nuo pat pirmųjų jo radimosi dienų. Būtų nuodėminga jos baidytis ne tik „geriausiems dėstytojams“, kad ir kaip jie būtų tapę „geriausiais“ ir kad ir ką tai, po teisybei, reikštų. Kitaip, jau ne tiek ironiškai pažvelgus, ir nustebęs toli gražu nebūtinai dorai suprasi, ko ir kaip nustebai. Nuostabą nebūtinai keičia žinojimas. Ji gali ir ilgam, ir suvisam palikti kaip buvusi. Kaip vien tik nuostaba ir vien tik nežinia, gal net jau ir pati dėl savęs nustebusi.

Filosofija Jus įtraukė nuo dešimtos klasės ir vis dar nepaleidžia. Kodėl?

Dėl įtraukos, matyt, kalta bus taip žavinga jaunasties naivybė ir taip visokiai jai miela savikliova. Tuomet maniau, kad protas visa ko valdovas, kad viską galima suprasti taip, kaip esti iš tikrųjų, ir kad esu kaip sykis tas, kursai pajėgia taip tikrai suprasti viską, kas po ranka papuola. O vis dar nepaleidžia, matyt, ne tik aklai vadeliojantis papratimas – antrasis mūsų prigimimas. Vis nepaleidžia ir patirties naštos paspiriama dvejonė. Juk branda, sykis save pačią be apgaulės sveria, stropiai augina atsargumą. Ir tirpdo visažinystės užmačias lygiai tiek, kiek ji yra subrendusi taip sverti. Bet ir lygiai ne tiek, kad įveiktų nevaldomo geismo žinoti žavesį net jau patyrusi, ką sakė dar Sokratas, kad jau žinai nebežinąs ir net nebegali tikrai žinoti. O tokia negalia taip pat yra žinojimo pavidalas – kur kas tikresnis už tariamą galią žinoti tikrai ir iki galo.

Skaityti daugiau

erasmus plusMieli studentai,

prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2017–2018 m. m. RUDENS semestrui arba pilniems akademiniams metams! 
Kviečiame registruotis iki kovo 5 d. 24 val. Rudens semestro universitetų sąrašą rasite čia

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

Iškilo klausimų?  Kreipkitės!

  • Edita Norvilaitė (VU Centriniai rūmai, 242 kab.) – kreipkitės dėl bendros informacijos, dokumentacijos, registracijos anketos pildymo tel. 852193215, el. paštu
  • Fakulteto Studijų skyriaus vedėja Rūta Dragūnevičienė (108 kab.) – kreipkitės akademiniais klausimais: šalies, universiteto pasirinkimo tel. 852667606, el. paštu
Skaityti daugiau
Puslapis 159 iš 263
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos