FSF įvykiai

Išleistas tarptautinio žurnalo „Journal of Comparative Family Studies“ specialus numeris „Reshaping Families in Northern Europe“, Volume XLVII, No. 1, 2016 (ISSN 0047 – 2328).

Šio specialaus numerio sudarytojos ir redaktorės yra VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorė Irena Juozeliūnienė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Aušra Maslauskaitė. Tai jau antras specialus žurnalo numeris, kurį sudaro prof. I. Juozeliūnienė. 2013 metais buvo išleistas pirmasis numeris „Family and Migration“ Volume XLIV, No. 6.

Publikuojami Jan Trost (Švedija), Hannele Forsberg ir Ritva Natkin (Suomija), Artūro Tereškino (Lietuva), Irenos Juozeliūnienės ir Irmos Budginaitės (Lietuva), Allan Puur, Leen Rahnu, Aušros Maslauskaitės ir Vlados Stankūnienės (Estija ir Lietuva), Kadri Rootalu, Kairi Kasearu ir Liina-Mai Tooding (Estija) moksliniai straipsniai.

Žurnalo viršelis
Detalus žurnalo numerio Turinys.pdf
Įvadinis redaktoriaus straipsnis

VU Filosofijos fakultetas ir Valakupių reabilitacijos centras 2016 m. balandžio 19 d. kviečia mokslininkus ir praktikus dalyvauti konferencijoje „Tarpdisciplininis profesinės reabilitacijos paslaugų modelis: studijų ir praktikos bendradarbiavimo patirtis“ ir susipažinti su socialinių mokslų specialistų vaidmeniu profesinės reabilitacijos paslaugų sistemoje.  Valakupių reabilitacijos centras, sutelkęs tarpdisciplininę komandą, prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje pirmasis pradėjo teikti profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems.

Konferencija vyks  Filosofijos fakultete, 201 auditorijoje (Universiteto 9/1).

Savo darbo patirtimi dalinsis Valakupių reabilitacijos centro psichologai ir socialiniai darbuotojai, kurių dauguma – VU Filosofijos fakulteto absolventai.  Bus įdomu sužinoti, kaip praktiškai veikia tarpdisciplininis profesinės reabilitacijos paslaugų modelis, su kokiais iššūkiais susiduria baigusieji studijas specialistai.  Savo įžvalgas ir apibendrinimus apie specialistų rengimą pateiks Klinikinės ir organizacinės psichologijos bei Socialinio darbo katedrų mokslininkai.

Konferencijos programa

Konferencija skirta studentams, mokslininkams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir  kitiems profesinės reabilitacijos specialistams.
Dalyvavimas nemokamas. Pageidaujančius gauti VU Filosofijos fakulteto pažymėjimą prašome registruotis iš anksto el. paštu:

Renginio kontaktinis asmuo:
Rūta Sargautytė
El. paštas:
Tel. +370-61404632

Maloniai kviečiame į Tarptautinę mokslinę konferenciją „Šeima ir bendrasis gėris“, kuri vyks 2016 m. gegužės  3-4 d.

Konferencijos tikslas – surengti mokslininkų ir specialistų diskusiją apie dabartinę šeimos padėtį Lietuvoje ir Vakaruose, jos socialinę ir antropologinę tapatybę, o taip pat sąsajas su bendruoju gėriu.

Konferencijos „Šeima ir bendrasis gėris“ programa

Rengėjai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, VšĮ SOTAS, bendradarbiaudami su Amerikos Katalikiškojo universiteto Jono Pauliaus II Popiežiškuoju Santuokos ir šeimos studijų institutu.  

Konferencijos mokslinis-organizacinis komitetas:
Prof. B. Gruževskis, VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra
Doc.  L. Gvaldaitė, VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra
Prof. I. Juozeliūnienė, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra
Doc. I.  E. Laumenskaitė, VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra (pirmininkė)
Prof. A. Lopez, AKA Jono Pauliaus II Popiežiškasis Santuokos ir šeimos Institutas Vašingtone
Prof. G. Rossi, Milano Katalikiškasis šv. Širdies universitetas
M. Palionis, soc. p. magistras, VšĮ SOTAS atstovas organizaciniam darbui

Dalyviai: mokslininkai, kompetentingų institucijų, NVO atstovai,  socialiniai darbuotojai ir kiti su šeimomis dirbantys specialistai, pedagogai, šeimos ir jų bendruomenės, studentai, jaunimas.

Kviečiame Jus dalyvauti seminare „Savireguliacijos pagrindai: įvadas į relaksaciją, koncentraciją ir meditaciją“, vyksiančiame 2016 m. balandžio 29-30 d. Skelbimas
Šio intensyvaus praktinio seminaro tikslas – padėti susigaudyti prieinamų savireguliacijos priemonių gausybėje ir paskatinti daugiau dėmesio skirti savo sveikatai bei saviugdai. Aptarsime svarbiausius psichofiziologinės būsenos valdymo elementus ir darbo principus. Dalyviai praktiškai išbandys dinaminės relaksacijos, lėto diafragminio kvėpavimo, valdomų vaizdinių, biologinio grįžtamojo ryšio ir kitas tyrimais pagrįstas technikas, gaus pratimų tekstų bei įrašų pavyzdžių ir mokysis patys suformuoti savo poreikiams tinkamiausią praktiką. Seminaro programa

Seminarą veda dr. Donatas Noreika, Vilniaus universiteto lektorius ir Lietuvos olimpinio sporto centro psichologas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Boguslavas Gruževskis už tautų dialogo puoselėjimą, plėtojant draugiškus santykius su lenkų tautine bendruomene ir Lenkija buvo nominuotas „Tautų dialogo apdovanojimui“, kuris skiriamas už 2015 metų nuopelnus veikiant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo procesuose.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu skelbia galutinį balsavimą dėl kandidatų į Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2015. Balsuoti galima iki balandžio 13 d., 14 val.
Balsavimo anketa – čia.
Informacija apie visus kandidatus – čia.

Buguslavas Gruževskis – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas. Savo darbais puoselėja produktyvų tautų dialogą Lietuvoje, ypač plėtojant santykius su Lenkija, aktyviai veikia lietuvių bei lenkų tautinių bendruomenių Lietuvoje integravimo srityje, tyrinėja lenkų ir kitų tautinių bendruomenių padėtį Lietuvoje, rengia pasiūlymus jų situacijai  gerinti bei  bendradarbiavimui plėtoti. Profesorius aktyviai pasisako Lietuvos bei Lenkijos žiniasklaidoje apie tautinių bendruomenių bendradarbiavimo galimybę ir perspektyvas. 2015 metais Lenkijos Prezidento įsakymu už Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo stiprinimą buvo apdovanotas Nuopelnų aukso kryžiumi.

60 pozicija. Tokioje vietoje iš 157 šalių pagal Jungtinių Tautų laimės skaičiavimo indeksą yra Lietuva. Kaip ir daugelyje tokių tyrimų, čia svarbiausias vaidmuo tenka įvairiems ekonomikos ir socialinės aplinkos rodikliams, kuriais mūsų šalis itin smarkiai pasigirti negali. Ir nors aplenkėme kaimynus estus, esančius 72 vietoje, ir broliukus latvius, likusius 68 vietoje, iki laimingiausių pasaulyje šalių - Danijos, Šveicarijos ir Airijos, kur, beje, nemažai mūsų tautiečių, - vietiniams lietuviams dar toli. Gal todėl, kad vis dar pirmaujame uždirbdami mažiausiai arba gyvendami iš mažiausių pensijų, o gal todėl, kad laimingi tiesiog nesijaučiame.

- Ar tokie indeksai gali atspindėti tikrąjį laimės pojūtį? - „Vakaro žinios“ paklausė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo Boguslavo GRUŽEVSKIO.

- Yra dvi pagrindinės rodiklių grupės. Vieni rodikliai labiau vertinami tam tikros socialinės ir ekonominės aplinkos pagrindu. Tai BVP dydis, vidutinė gyvenimo trukmė, užimtumo lygis, švietimo ir panašūs rodikliai, kurie iš tiesų lieka toje pačioje pozicijoje, tad šalys, kurios turi skurdesnę ekonominę aplinką, patenka į blogesnių šalių grupę. O šalys, kurios turi aukštesnius rodiklius, patenka į geresnių šalių grupę. Laimės vertinimo filosofija yra tokia, kad socialinė ir ekonominė aplinka nemaža dalimi lemia žmogaus pasitenkinimo lygį. Pagal šiuos rodiklius mes skirtinguose vertinimuose atrodome gan neblogai. Manau, maždaug 50 vieta pasaulyje tarp daugiau kaip 100 šalių yra nebloga pozicija.

Kiti rodikliai, kuriuos taiko kiti tyrimai, susiję su tuo, kaip žmonės patys pateikia savo savijautą ir šalies vertinimą. Pagal šiuos rodiklius mes atrodome tikrai nelabai gerai, dažnai net nepatenkame į pirmą šimtuką. Tai reiškia, jog rodikliai, mažiau siejami su ekonomine aplinka, labai keičia vaizdą. Čia pirmauja Lotynų Amerikos šalys, nors tai jos nėra pačios turtingiausios. Taip, aš pritarčiau pozicijai, kad gal kai kurių rodiklių skaičiavimo metodika ne visai teisinga. Arba ji tinka ne kiekvienai šaliai, ypač juk kultūra daro savo įtaką. Tačiau tam ir reikia lyginti ne vieną, o bent kelis rodiklius, tik tuomet galima matyti tikresnį vaizdą.

Balandžio 7-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Pristatome Jums šios dienos renginius VU Filosofijos fakultete ir kviečiame aktyviai dalyvauti!

10.40 val. Nuotraukų konkursas. Filosofijos fakulteto kiemelyje bus skelbiami nuotraukų konkurso „Gyvenu sveikai“ nugalėtojai (žr. konkurso sąlygas).

12:00–16:00 Sveikatos laboratorija. Istorijos fakulteto kavinės II aukšte įsikūrusioje laboratorijoje laukiame visi, kuriems smalsu pažinti savo kūną. Patirties turintys sporto medicinos rezidentai atliks kūno galimybių matavimus (minimali skausmo diagnostika, pėdų plokštumo diagnostika, kūno sudėties analizė (su spec. svarstyklėmis), funkcinio judesio vertinimas), psichologų padedami galėsite atlikti streso valdymo testą (su biologinio grįžtamojo ryšio aparatūra), vietoje išbandyti audio-relaksacijas. Norintieji pradėti sportuoti (bėgioti ar užsiimti kitomis fizinio aktyvumo formomis), galės tiek technikos, tiek mitybos klausimais pasikonsultuoti su specialistais.

12.30–13.00 Orientacinio sporto rungtynės. Komandos registruojamos iki 12.00 val. Filosofijos fakulteto II aukšto fojė. Komandas turi sudaryti 3-4 žmonės. Susitikimo vieta – Fakulteto kiemelis (lietui lyjant – Fakulteto I aukšto fojė).  Komandos tikslas – nusifotografuoti prie visų rastų taškų. Taškų reikės ieškoti pagal vaizdines ir intelektualines nuorodas. Komanda, greičiausiai suradusi visus taškus, bus skelbiama nugalėtoja. Laimėjusi komanda gaus keletą prizų, kuriuos draugiškai pasidalins tarpusavyje. Veiksmo vieta – VU prieigos. Veiksmo pradžia 12.30, planuojama pabaiga – iki 13.00.

17:15 val. Paskaita „Kas vyksta už psichologo kabineto durų“. Paskaita vyks Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro (PKMC) 114 kab. Atvykusieji galės užduoti klausimus psichologams konsultantams apie terapijos procesą, psichologo darbą, pasmalsauti kas vyksta konsultacijos metu. Svarbu: vietų skaičius ribotas, todėl būtina registracija.

Taip pat Sveikatos dieną atskirų paskaitų metu vyks įvairūs relaksacijos užsiėmimai.

Daugiau informacijos apie kitus renginius rasite štai čia ir čia.

Nusikalstamumas – viena svarbiausių visuomenės problemų. Pernai Lietuva pagal kalinčių asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkstančių gyventojų, pateko tarp trijų pirmaujančių Europos valstybių. Nors nuteistieji už smurtinius nusikaltimus tiek mūsų, tiek kitose šalyse sudaro palyginti nedidelę įkalintų asmenų dalį, tačiau šie asmenys paprastai įvykdo apie pusę visų nusikaltimų. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai tiria smurtautojų asmenybės bruožus ir jų įtaką pakartotiniams nusikaltimams. Tai, pasak projekto vadovės doc. Ilonos Čėsnienės, padėtų nuo jų apsaugoti visuomenę.

„Pastaraisiais metais Lietuvą sukrėtė žiaurūs smurtiniai nusikaltimai. Visuomenė, reaguodama į tokius įvykius, paprastai kelia daug klausimų, apimančių nusikaltusiojo veiksmų motyvus ar tinkamos bausmės skyrimą. Vis dėlto žmonių pasipiktinimas ir noras žiauriai nubausti smurtautojus nepašalina priežasčių, kurios lemia tokio pobūdžio nusikaltimus“, – paaiškina doc. I. Čėsnienė.

Lietuvoje kriminalinės rizikos vertinimas nuteistajam yra privalomas, tačiau, skirtingai nuo Vakarų šalių praktikos, išsamus nuteistojo asmenybės tyrimas, suteikiantis svarbios informacijos vertinant pakartotinio nusikaltimo riziką, paprastai neatliekamas. Išsamūs duomenys apie smurtautojų asmenybės bruožus ne tik papildytų kriminalinės rizikos vertinimą vertinga informacija apie nuteistąjį, bet ir padėtų specialistams efektyviau taikyti prevencines korekcines priemones.