FSF įvykiai

Sveikiname VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentę, Vilniaus universiteto Pedagogikos centro vedėją dr. Sigitą Girdzijauskienę, tapusią Bendrojo ugdymo tarybos nare, ir linkime sklandaus ir prasmingo darbo. Su pilna Bendrojo ugdymo tarybos sudėtimi galima susipažinti čia.

Bendrojo ugdymo taryba – Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji, kolegiali specialistų grupė. Tarybos nariai ministerijos vadovybei teikia rekomendacijas dėl valstybinės bendrojo ugdymo strategijos ir politikos formavimo, svarsto bendrojo ugdymo turinį ir procesą reglamentuojančių dokumentų projektus ir kt. Taryba inicijuoja modelių, dokumentų projektų kūrimą, vertina ekspertų komisijų darbą, aprobuoja aprūpinimo bendrojo lavinimo vadovėliais principines nuostatas ir teikia siūlymus dėl aprūpinimo tvarkos bei kt.

Bendrojo ugdymo tarybą sudaro pripažinti ir patyrę švietimo ekspertai, praktikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Į jos sudėtį įeina ministerijos, mokinių tėvų, dėstytojų, mokslininkų, mokyklų vadovų, savivaldybių, kitų organizacijų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovai. Tarybos kadencija – dveji metai.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ieško programos sudarytojų!

Vienas didžiausių kino renginių Lietuvoje „Scanorama“ kviečia prisijungti prie festivalio komandos, rengti festivalio programą bei prisidėti organizuojant festivalį. Jei myli kiną, vienodai gerai jautiesi žiūrėdamas ir analizuodamas matytus filmus, junkis prie „Scanoramos“ komandos!

„Scanorama“ tave kviečia, jei:
- turi darbo kultūros srityje patirties;
- mėgaujiesi, supranti ir gebi analizuoti kiną;
- moki dirbti su sutartimis, dokumentais bei ataskaitomis;
- išmanai festivalinio kino Lietuvoje bei Europoje tendencijas;
- lengvai kalbi ir rašai lietuvių ir anglų kalbomis;
- esi kruopštus ir pareigingas.

Privalumai:
- esi parašęs ir publikavęs kino recenzijų, straipsnių;
- turi patirties sudarant kino programas bei repertuarus;
- turi aukštąjį humanitarinį išsilavinimą.

„Scanorama“ tau siūlo:
- galimybę prisidėti prie vieno svarbiausių kultūrinių renginių Lietuvoje organizavimo;
- galimybę pamatyti ir įvertinti svarbiausius metų filmus jiems dar nepasiekus kino teatrų;
- galimybę keliauti į didžiausius kino festivalius bei renginius;
- lankstų darbo grafiką;
- su studijomis suderinamas pareigas;
- tolesnes karjeros galimybes.

Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką prašome siųsti adresu:

Šv. Kalėdų laikotarpis ypatingas ne tik dovanų karštine, akcijomis ir pirkėjų vilionėmis, bet ir geranoriškomis iniciatyvomis („Maltiečių sriuba“, „Maisto bankas“, bėgimo varžybos su kalėdiniais šūkiais, senjorams kavos ar arbatos puodelis sostinės kavinėse, senelių namų ir vaikų namų lankymas). Kodėl per Kalėdas suaktyvėja geranoriškos akcijos ir ypač noras jas viešinti, kaip tokios iniciatyvos veikia visuomenę, ar tikime jų prasmingumu ir nauda, klausiame Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorės, Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro vedėjos Romos Jusienės.

Tradiciškai Kalėdų laikotarpį išnaudoja norintieji pritraukti kuo daugiau aukojančiųjų, savanoriaujančiųjų, nes šių švenčių laikotarpis yra metas, kada visi galvojame apie dovanas ir dovanojimą. Kalėdų šventės asociacijos su dovanomis, šeima, susibūrimu, šiluma ir žmonių artumu daugeliui tiesiog įaugusios į kraują iš vaikystės. Padidėja mūsų jautrumas, norime būti geresni. Tai puikiai išnaudoja reklamos specialistai, žiniasklaida, žinoma, ir labdaringos organizacijos, skatindamos mus daugiau aukoti, aktyviau įsitraukti į įvairias iniciatyvas. Taigi duoti ar aukoti Kalėdų laikotarpiu yra labai įprasta, bendražmogiška. Gaila, kad neretai tuo pasinaudojama ir komerciniais sumetimais. Apmaudu ir dėl to, kad paprastai aukojimas ir davimas dažniausiai yra labai trumpalaikis, su šventėmis ir pasibaigiantis, be to, lengviausiai „atsiperkame“ materialiomis dovanomis.

Pristatome InGRID (angl. Inclusive Growth Research Infrastructure Diffusion) kvietimus:

• Expert workshop ‘Visualisation and outreach to stakeholders’ – daugiau informacijos čia;
• Summer school 'Reaching out to hard-to-survey groups among the poor' (30 May-3 June 2016) – daugiau informacijos čia;
•  Eight call for visiting grants – daugiau informacijos čia.

Papildoma informacija aoie InGRID projektą – čia.

Jūsų dėmesiui pristatome Mildos Kniežaitės Lietuvos žiniose publikuotą straipsnį, parašytą po susitikimo su VU Filosofijos fakultete viešėjusiais ir paskaitas skaičiusiais sociologijos grandais – lietuvių kilmės prof. Arūnu Juška iš East Carolina universiteto (JAV), prof. Kwang-Yeong Shino iš Chung-Ang universiteto (Korėja) ir prof. Charles Woolfson iš Linköpingo universiteto (Švedija).

Atrodytų, kas gali būti bendra tarp tokių skirtingų šalių kaip Lietuva ir Pietų Korėja. Lietuvių kilmės mokslininkas prof. Arūnas Juška iš Rytų Karolinos universiteto (JAV) pirmiausia nurodo neoliberalios politikos dominavimo tendenciją visose srityse nuo ekonomikos iki kultūros.

Jau praėjo mėnuo nuo Paryžių sukrėtusių teroro išpuolių. Nerimas dėl teroro grėsmės skatina ieškoti priežasčių, paaiškinimų, baimės ir priešiškumo įveikos receptų. Kartu labai svarbu ir nesupriešinti skirtingų tikėjimų, kultūrų atstovų, ypač rengiantis priimti pabėgėlius. Kaip išmokti blaiviai vertinti situaciją, nepulti į paniką, tiesiog gyventi toliau ir mokytis įveikti krizes? Apie tai teiraujamės Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros darbuotojų lektorės dr. Vitos Mikuličiūtės ir docento Antano Kairio.

Ar turime mokytis prisitaikyti prie teroro grėsmės? Ar tai įmanoma? Ar galima kažkaip tam pasiruošti?

V. M.: Galbūt reiktų kalbėti ne apie „mokymąsi prisitaikyti“, o apie realesnį tos grėsmės vertinimą. Grėsmė egzistuoja, bet jos tikimybė labai maža. Matyt, daugiau šansų būti nutrenktam žaibo nei nukautam teroristo. Kita vertus, prisitaikyti prie tos grėsmės visai ir nereiktų. Evoliucijos eigoje išliko tie žmonės, kurie mokėjo įvertinti (kartais net pervertinti) grėsmes. Baimė padėdavo išlikti budriam ir išgyventi. Taigi bet koks pasirinkimas geras: tiek ramus gyvenimas toliau tausojant savo energiją ir nustojant nerimauti dėl grėsmės, kurios tikimybė labai maža, tiek ir didesnis budrumas, kuris galbūt kada ir atsipirks.

A. K.: Manau, turėtume prisiminti ir tai, kad, atsidūrus ekstremalioje situacijoje, labai sunku (ar net neįmanoma) mąstyti racionaliai. Tiesiog nėra laiko, be to, stresas tarsi išjungia loginį mąstymą. Todėl ypač svarbios tampa automatinės reakcijos. Kodėl ypač sudėtingoje situacijose specialiojo būrio karys daug efektyvesnis nei eilinis šauktinis? Nes specialiojo būrio karys ne du ir ne dešimt kartų repetavo įvairiausias situacijas ir gali remtis automatiniais įgūdžiais. Tad kalbant apie teroro aktų grėsmę svarbu, kad žmonės būtų ne šiaip girdėję, kaip reikia evakuotis iš pastatų, ką daryti, jei šaudoma ar pan., bet, geriausia, ne kartą repetavę evakuaciją. Tinkamos automatinės reakcijos stresinėje situacijoje gali išgelbėti ne vieną gyvybę.

Vilniaus „Santaros“ gimnazijai reikalingas Socialinis pedagogas.

Reikalavimai kandidatams:
1. Aukštasis pedagoginis išsilavinimas. Socialinio pedagogo kvalifikacija.
2. Pedagoginis stažas mokykloje.
3. Pobūdis: bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, pagalba mokiniams, tėvams, konsultavimas, problemų sprendimas.
4. Gebėjimas dirbti kompiuteriu.
5. Geros valstybinės kalbos ir rusų kalbos žinios.

CV siųsti adresu A. Juozapavičiaus g. 12, LT-09311 Vilnius iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Telefonas pasiteirauti: (8 5) 272 7841.

Ieškant mokslinės informacijos dažnai susiduriama su autoriaus identifikavimo problema. Įvairios duomenų bazės bei sistemos tą patį autorių pateikia skirtingai. Paiešką apsunkina mokslinės veiklos eigoje pasikeitusi to paties autoriaus pavardė ar inicialai. Šioms problemoms spręsti siūlomi ORCID identifikatoriai.

Kas yra ORCID?
ORCID (angl. Open Researcher Contributor Identification Initiative) – atvira, nepelno siekianti ir į visuomenę orientuota iniciatyva, kurios tikslas sukurti mokslininkų unikalių identifikacijos numerių registrą bei skaidriu būdu susieti šiuos identifikatorius su jų kuriama moksline produkcija – straipsniais, monografijomis, konferencijų pranešimų medžiaga, recenzijomis, mokslinių tyrimų duomenimis, patentais ir kt.
ORCID identifikacijos numeris (angl. Open Researcher and Contributor ID) – tai 16 skaitmenų unikalus ir nekintantis numeris (pvz., 0000-0003-2414-6278). Šis numeris tampa pagrindu, kuris jungia ne tik visus mokslininko publikuotus darbus, bet ir jo mokslinėje veikloje registruotus įvairius dokumentus, tokius kaip stipendijų paraiškos, dalyvavimai projektuose, rankraščiai publikavimui, registravimui pateikti patentai ir kt.