Portalo VU Naujienos vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė kalbina fakulteto doc. Kęstą Kirtiklį.
„Nesu labai dažnas filosofo, dirbančio ir Komunikacijos fakultete, pavyzdys, bet nesu ir absoliuti išimtis. Yra tokių, kurie, pavyzdžiui, dėsto vizualinę komunikaciją ir laisvalaikiu užsiima filosofija. Bet yra ir tokių kaip aš, kuriems pasisekė“, – prisipažįsta Filosofijos ir Komunikacijos fakultetų docentas Kęstas Kirtiklis. Ką šios iš pirmo žvilgsnio nederančios disciplinos turi bendra? Ar apie šiandienos komunikacijos problemas galėtume padiskutuoti su Sokratu, Platonu ar Aristoteliu? Kalbamės su doc. K. Kirtikliu.
Gal pradėkime pokalbį nuo bendresnio klausimo: kaip apibūdintumėte komunikacijos filosofiją? Ką ji tiria?
Jau kuris laikas didžiuma filosofų nebesiekia visko apimti ar žinoti, pasisakyti visais klausimais. Kai kurie, tiesa, tebemano, kad filosofija kelia tik didžiuosius klausimus apie tai, koks yra pasaulis, kas yra tiesa, gėris, grožis ar meilė. Ne taip jau mažai filosofų nuklydę į siauresnes temas ir jose bando žiūrėti, kaip šios didžiosios filosofinės problemos kyla konkrečiu aspektu konkrečioje situacijoje. Per pastarąjį šimtmetį suklestėjo kalbos filosofija, socialinė filosofija, sąmonės filosofija. Komunikacijos filosofija yra viena iš tokių disciplinų. Ji dvilypė, nes, viena vertus, tyrinėja, kas yra komunikacija žmogui ir kokią reikšmę ji turi žmogaus gyvenime. Kita vertus, ji tyrinėja komunikacijos mokslų prielaidas: ką tiri tuomet, kai tiri komunikaciją?
Skaityti daugiau