FSF įvykiai

„Nematomos karalystės“ – tai 3 dalių dokumentinis serialas, leidžiantis ne tik iš šalies stebėti gyvūnus bei jų kovą už būvį, bet ir persikelti į jų miniatiūrinį pasaulį – pažinti jį iš pačių gyvūnų perspektyvos.

Kodėl šis dokumentinis britų serialas paplito po visą pasaulį? Kaip jame suabejojama darvinizmo teorija? Kokių sąsajų turi gyvūnų ir mūsų kasdienybės? Kaip serialo veikėjai mato mus, žmones?

Apie tai – lapkričio 18 d. Sociokine (18.30 val. Filosofijos fakulteto 302 aud. (Universiteto g. 9/1)), kur žiūrėsime bei aptarsime pirmąją serialo dalį „Po atviru dangumi“.

Mielai kviečiame į Socionomų forumo susitikimą, kuris įvyks lapkričio 25 d. 17:30 val. 306 a. (adr. Universiteto g. 9/1, Vilnius, LT-01513).
Šio Socionomų forumo tema: „Apie pabėgėlius – gyvai.  Iššūkiai mūsų laikysenai“. Kvietimas

Programoje:
Renata Kuleš, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR)  atstovė  Lietuvoje.
Akvilė Čeponienė, Vilniaus arkivyskupijos Caritas Užsieniečių integracijos programos darbuotoja.
Valdas Jaskūnas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro docentas ir vadovas.
Gintautas Sakalauskas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto  docentas.
Rasa Kubertavičienė, Pal. J. Matulaičio parapijos atstovė.

Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Lijana Gvaldaitė
tel.: 861154224
el. paštas:

Vilniaus universiteto vardu maloniai kviečiame Jus į renginį „Pedagogų rengimas Vilniaus universitete: tiesiant tiltus tarp žinių ir praktikos“, skirtą Vilniaus universiteto Pedagogikos centro atidarymui, kuris vyks šių metų lapkričio 19 d. (ketvirtadienį) VU Centrinių rūmų Teatro salėje. Renginio pradžia – 15 val. 

Renginyje dalyvaus švietimo politikai, mokslininkai ir praktikai, kurie aptars dabarties pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo aktualijas, pedagogo darbe kylančius iššūkius, šios srities prioritetus ir ateities perspektyvas Vilniaus universitete.

Kvietimas – parsisiųsti. Renginio programa – parsisiųsti.

Pagarbiai Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas

Apie dalyvavimą prašome pranešti iki lapkričio 16 d., užpildžius šią registracijos formą.

Iškilus klausimams prašome kreiptis į Filosofijos fakulteto vyr. specialistę Olgą Suprun tel. (8 5) 266 7618, el. p.

Kas sukelia stresą darbe ir kas būtent motyvuoja darbuotojus? – tai vienas iš didžiausių iššūkių ir klausimų, į kurį tenka atsakyti organizacijų psichologams.

Šiuolaikinėms organizacijoms yra gyvybiškai svarbūs iniciatyvūs, atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą prisiimantys ir aukštiems veiklos standartams įsipareigoję darbuotojai. Joms reikalingi aktyvūs ir atsidavę savo darbui darbuotojai. Be to, vis svarbesnis tampa pačių darbuotojų gebėjimas sukurti darbo aplinką, leidžiančią pasiekti organizacijos ir asmeninius tikslus bei susidoroti su darbe neišvengiamai kylančiais iššūkiais. Tačiau daugelio organizacijų patirtis rodo, kad šiuolaikinis darbo krūvis ir tempas, darbo reikalavimų ir rinkos sąlygų kaita neretai turi priešingą efektą ir sukelia vadinamąjį perdegimo sindromą, užkertantį kelią darbuotojo ir organizacijos gerovei.

2015 m. balandžio mėnesį Vilniaus universiteto organizacijų psichologės dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, dr. Ieva Urbanavičiūtė ir dr. Rita Rekašiūtė Balsienė pradėjo įgyvendinti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą*, skirtą psichosocialinėms darbo sąlygoms organizacijose ištirti. Mokslo tyrimu siekiama nustatyti, kokios darbo organizacijoje sąlygos skatina darbuotojų įsitraukimą į darbą, o kurios priešingai – turi neigiamą poveikį motyvacijai ir sveikatai bei lemia perdegimą darbe. Taip pat – įvertinti darbuotojo asmeninių psichologinių išteklių ir meistriškumo dirbti (angl. job crafting) svarbą. Galiausiai, siekiant holistiškai įvertinti darbuotojo gerovės prielaidas, projektas taip pat apima Lietuvoje dar labai mažai tirtą darbo ir asmeninio gyvenimo dermės svarbą darbuotojo gerovei.

1983 metais Wimas Wendersas išskrido į Tokiją ieškoti savo mėgstamo režisieriaus Yasujiro Ozu pėdsakų. Kelionėje sukūrė dokumentinį filmą, kuris sociologams privalomas dėl dviejų priežasčių: šimto didmiesčio detalių, stebimų kasdienio gyvenimo greičiu, ir Wenderso komentarų apie nostalgiją, vaizdinį ir kiną — taip skambėtų Baudrillardas, jei turėtų švelnų vokišką akcentą.

Lapkričio 4 d. 18.30 val. Filosofijos fakulteto 301 a. (Universiteto g. 9/1).

Filmas anglų, japonų ir vokiečių kalbomis su angliškais subtitrais.

Kad neužmirštumėte, galite pasižymėti renginio Facebook’o puslapyje.
Renginio organizatoriai - Sociali Sociologija

Renginio kontaktinis asmuo:
Milda Pivoriūtė
el. paštas:
mob. tel. 867303031

Paskelbti jau septintus metus iš eilės organizuojamo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2015“ laimėtojai.

Šiais metais konkursas buvo dar populiaresnis nei ankstesniais metais. Net 13 aukštųjų mokyklų pateikė 51 apgintą magistro darbą konkursui. Daugiausia nominuotų darbų buvo apginta Vilniaus universitete (3). Kiti universitetai turi po vieną laimėtoją: Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas. Darbų pasiskirstymas pagal mokslo sritis nebuvo tolygus: daugiausia pateikta socialinių mokslų srityje parengtų ir sėkmingai apgintų darbų (17 darbų), kiek mažiau darbų yra technologinių (12), humanitarinių (9), fizinių (7) mokslų srityse, 5 darbai biomedicinos mokslų srities bei 1 darbas žemės ūkio mokslų srities.

Vertinimo komisijos, kurią sudarė 65 aktyvūs Lietuvos mokslininkai, sprendimu šiemet geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriais buvo pripažinti magistrai:

Humanitarinių mokslų srityje – Laurynas Adomaitis (už darbą „Leibnizo substancijos samprata – fizika ir metafizika“, Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas);

Prasidėjo valstybės ir valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymas. Apie skirtą paskolą studentai, pateikę prašymus, gali sužinoti prisijungę prie Valstybinio studijų fondo internetinio tinklalapio. Studentai apie tai, kad jiems siūloma sudaryti paskolos sutartis, yra informuojami išsiunčiant pranešimą į studento prašyme-anketoje nurodytą elektroninio pašto adresą.

Studentai, kuriems paskirta valstybės remiama paskola, dėl jų gavimo turės kreiptis į vieną iš pasirinktų bankų: „Swedbank" AB arba DNB bankas. Čia galima susipažinti ir palyginti šiais metais išduodamoms paskoloms nustatytas bankų sąlygas.

Valstybės remiamų paskolų sutartis studentai gali pasirašyti nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 10 dienos. Atvykę į banką studentai privalės pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (tapatybės kortelę arba pasą). Jeigu valstybės remiamos paskolos sutartį pasirašo įgaliotas asmuo, jis taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą pasirašyti sutartį. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo yra pasirašoma valstybės remiamos paskolos sutartis. Kredito įstaiga turi teisę atsisakyti su studentu pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiškėjus faktams apie studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Studentai, kuriems yra paskirta valstybės paskola, privalo iki lapkričio 10 dienos atvykti į Valstybinį studijų fondą adresu A. Goštauto g. 12-419, Vilnius, ir pasirašyti valstybės paskolos sutartį. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 

Daugiau informacijos:

Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė
Eglė Drungilaitė
(8 5) 255 3375
www.vsf.lt

Portalo VU Naujienos vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė kalbina fakulteto doc. Kęstą Kirtiklį.

„Nesu labai dažnas filosofo, dirbančio ir Komunikacijos fakultete, pavyzdys, bet nesu ir absoliuti išimtis. Yra tokių, kurie, pavyzdžiui, dėsto vizualinę komunikaciją ir laisvalaikiu užsiima filosofija. Bet yra ir tokių kaip aš, kuriems pasisekė“, – prisipažįsta Filosofijos ir Komunikacijos fakultetų docentas Kęstas Kirtiklis. Ką šios iš pirmo žvilgsnio nederančios disciplinos turi bendra? Ar apie šiandienos komunikacijos problemas galėtume padiskutuoti su Sokratu, Platonu ar Aristoteliu? Kalbamės su doc. K. Kirtikliu.

Gal pradėkime pokalbį nuo bendresnio klausimo: kaip apibūdintumėte komunikacijos filosofiją? Ką ji tiria?

Jau kuris laikas didžiuma filosofų nebesiekia visko apimti ar žinoti, pasisakyti visais klausimais. Kai kurie, tiesa, tebemano, kad filosofija kelia tik didžiuosius klausimus apie tai, koks yra pasaulis, kas yra tiesa, gėris, grožis ar meilė. Ne taip jau mažai filosofų nuklydę į siauresnes temas ir jose bando žiūrėti, kaip šios didžiosios filosofinės problemos kyla konkrečiu aspektu konkrečioje situacijoje. Per pastarąjį šimtmetį suklestėjo kalbos filosofija, socialinė filosofija, sąmonės filosofija. Komunikacijos filosofija yra viena iš tokių disciplinų. Ji dvilypė, nes, viena vertus, tyrinėja, kas yra komunikacija žmogui ir kokią reikšmę ji turi žmogaus gyvenime. Kita vertus, ji tyrinėja komunikacijos mokslų prielaidas: ką tiri tuomet, kai tiri komunikaciją?