Maloniai kviečiame į Socionomų Forumo susitikimą 2020 m. vasario 19 d., trečiadienį, 18 val. VU Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9, Vilnius). Forumo tema „Kontroliuoti nekontroliuojamą“ – iš lietuviškojo socialinio darbo tikrovės.
2020 m. vasario 20 d. (ketvirtadienį) 16 val. kviečiame Jus į CONSILIUM EDUCATIONIS seminarą „Po eilinio PISA cunamio 2: Ką naujo apie mūsų švietimo sistemą gali pasakyti PISA?“. Seminaro metu pranešimą skaitys švietimo ekspertas dr. Algirdas Zabulionis. Kvietimą į renginį taip pat rasite ir prisegtuke.
2020 m. vasario 14 d. vyks mokslinė – praktinė konferencija „Delinkventiškų paauglių elgesio prognozavimas remiantis rizikos ir apsauginių veiksnių įvertinimu“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius).
Išleista M. Pivoriūtės ir M. P. Šaulausko mokslo studija „Nūdieniai Lietuvos akademinės filosofijos profiliai: bylotojai ir bylos“.
2020 m. vasario 14 d. (penktadienis) 17 val. kviečiame į Kognityvinių mokslų centro seminarą, kuriame dr. Arseny Tarabanov, (Institute of Neurocommunications and Psychotherapy) skaitys pranešimą „Prediction model of brain and free energy principle in neuropsychoanalysis“.
2020 m. vasario 7 d. Psichologijos instituto doktorantas Arūnas Žiedelis gins disertaciją „Psichosocialinių darbo veiksnių, pašaukimo darbe ir psichologinės savijautos reikšmė slaugytojų įsitraukimui į darbą“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
2020 m. vasario 7 d. 17 val. kviečiame į Kognityvinių mokslų centro seminarą, kuriame VU Filologijos fakulteto mokslininkas dr. Davide Castiglione skaitys pranešimą „Poetic difficulty vs obscurity: a new conceptualization”.
2020 m. vasario 17 d. (pirmadienį) 15 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto konferencijų salėje (Universiteto g. 9 - 201 a.) vyks mokslinis seminaras, kuriame psichologijos doktorantė Dovilė Grigienė skaitys pranešimą „Suicidiškumo ir lyčių vaidmenų sąsajos: vyrų savižudybių problema“.
Monografija „Tikrovės spektrai“ yra paremta Ritos Šerpytytės ankstesnės monografijos „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“ (2007) dviejų pagrindinių teorinių įžvalgų plėtojimu. Viena jų – tai nihilizmo ne kaip teorinio „duotos“ realybės aprašymo, o kaip performatyvo par excellence įžvalga. Ją lemia nihilizmo ne vien teorinio ir diagnostinio aspektų nesutapimo pastebėjimas, bet ypač įtampos tarp šių aspektų akcentavimas. Kita – nihilizmo „genealoginė“ sąsaja su tikrovės problema. Apie šias dvi esmines teorines įžvalgas – nihilizmo ryšį su tikrovės problema bei jo buvimą performatyvu – signalizuoja ir pats pristatomos monografijos pavadinimas bei jos paantraštė – „Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“.
