Mokslas

Projektai

Naujojo žmogaus ugdymas sovietinėje mokykloje: Lietuvos atvejis. Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programa projektas (S-LIP-19-68/(1.78) SU-810). Vadovė: doc.dr. Irena Stonkuvienė. Tyrėjos: Prof. dr. Iveta Kestere, dr. Akvilė Naudžiūnienė. Projekte tiriamas ‘Naujo žmogaus’ ugdymas vėlyvojo sovietmečio Lietuvos mokykloje. Pasitelkus tarpdisciplinines (istorijos, antropologijos, edukologijos ir kt.) prieigas bus siekiama teoriniame ir lyginamajame kontekste išskleisti ‘Naujojo žmogaus’ sampratą ir jos genezę. Atlikus vadovėlių, ugdymo programų, planų, metodinės medžiagos, pedagoginės spaudos ir kitų istorinių šaltinių analizę, bus nagrinėjama kaip ‘Naujojo sovietinio žmogaus’ formavimą sąlygojo ugdymo idealai ir ideologinės klišės, atsispindintys ugdymo proceso organizavime, mokymo turinyje, principuose ir metoduose. Šaltinių analizė bus derinama su kokybiniu tyrimu (interviu), siekiant ištirti oficialaus (oficiozinio) švietimo diskurso ir mokyklos kultūros (vertybių, taisyklių, kasdienės rutinos, ritualų, tradicijų, artefaktų ir kt.) sąsajas, išryškinant gyvenimo mokykloje ir už jos ribų taktikų ir individualių patirčių įvairovę. Tiriant sovietinės mokyklos transformaciją bandoma užčiuopti, ar sovietinį žmogų formavę ugdymo elementai buvo perkelti į posovietinės mokyklos ugdymo praktikas.

STEAM ugdymo tobulinimas (DOSE). ERASMUS+ KA2 projektas (2020-1-LT01-KA201-077935). Projekto tikslas – plėtoti STEAM švietimą mokyklose, ir padėti mokykloms didinti mokinių susidomėjimą ir įgūdžius matematikos, gamtos mokslų, inžinerijos, menų ir technologijų srityse. Projektui vadovauja Nacionalinė švietimo agentūra (Lietuva). Projekte dalyvauja Vilniaus universitetas (projekto koordinatorė – dr. Gabrielė Stupurienė, Julija Grigorjavaitė, prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Paulius Lukas Tamošiūnas, Doc. Dr. Vidita Urbonienė, Doc. Dr. Jurga Turčinavičienė, Doc. Dr. Violeta Šlekienė, Doc. Dr. Asta Meškauskienė), Klaipėdos universitetas (Lietuva), Talino universitetas (Estija), Radboud universitetas (Nyderlandai), Center for the Promotion of Science (Serbija), VIVES (Belgija), Paderborn universitetas (Vokietija), Turku universitetas (Suomija). 2020-2023 metai.

STEMkey „Teaching standard STEM topics with a key competence approach“ ERASMUS+ KA2 projektas (2020-l -DEO I -KA203 - 005671). Projekto tikslas – skatinti ir plėtoti būsimųjų pedagogų gebėjimus integruoto ir visapusiško STEM ugdymo srityje. Šiuo projektu bus siekiama formuoti holistiniais principais grįstą pedagogų požiūrį, kad STEM dalykų ugdymas nėra izoliuotas kitų ugdymo realybės subjektų. Projektui vadovauja – Pädagogische Hochschule Freiburg (Vokietija). Projekte dalyvauja Vilniaus universitetas (projekto koordinatorė – dr. Agnė Juškevičienė, prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Eglė Jasutė, Tolmantas Dagys, Vaidotas Kinčius), Utrechto universitetas (Nyderlandai), Norges Teknisk-Naturvitenskapelige Universitet nuo NTNU (Norvegija), Faculty of Science University of Zagreb (Kroatija), Universitaet Innsbruck (Austrija), Univerzita Karlova V Praze (Čekija), EDEX - Educational Excellence Corporation Limited (Kipras), Instituto de Educação da Universidade de Lisboa (Portugalija), Hacettepe Universitesi (Turkija), University of Maribor (Slovėnija), Univerzita Konstantina Filozofa VNITRE (Slovakija).

 
H2020 projektas „Prasmingas atviras mokymas: mokyklų ir bendruomenių sąveika“ (angl. MOST: Meaningful Open Schooling Connects Schools To Communities, (Horizon 2020 (871155 MOST)) /2020–2023) siekia steigti atvirąsias mokyklų bendruomenes visoje Europoje. Šiam tikslui pasiekti MOST pristato Mokyklų–bendruomenių projektus (SCP) kaip tikslingą įgyvendinimo priemonę jungiančią mokyklas su jų bendruomenės nariais gamtos mokslų mokymosi kontekste. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pristatomi Mokyklų–bendruomenių projektai (SCP) partnerių regionuose, skatinama suteikti mergaitėms galimybę išnaudoti savo mokslo potencialą, palaikomi instituciniai pokyčiai mokyklose, kuriama interneto Europos Atvirųjų mokyklų tinklo svetainė, apjungiamos atvirosios mokyklų bendruomenes bei regioniniai partneriai bendruose MOST renginiuose. Partneriai.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos futuristinės projekcijos (P-MIP-20-395, 2020-2022). Projektu numatyta skirti dėmesį Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos, kaip valstybės kūrimo ir vystymosi pamato, ateičiai, t.y. tirti bendrojo ugdymo mokyklos kaitą, ne diagnozuojant praeities pokyčius, o brėžiant ateities projekcijas. Tyrimu siekiama užčiuopti jau potencialiai ir/ar virtualiai švietimo lauke suprojektuotas į ateitį įžvalgas - sąmoningas ir pasąmoningas - keliant klausimus: kur link pasuks Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla, kiek ji seks esamomis kitų šalių trajektorijomis, o kiek rinksis savitą būdą, priklausomą nuo šalies sociokultūrinio konteksto. Projekto vadovas – prof. dr. Lilija Duoblienė. Dalyviai – dr. S. Kairė, lekt. J. Garbauskaitė-Jakimovska, lekt. J. Vaitekaitis.

ES šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo analizė naudojant antrinius didelės apimties duomenis (EFECTAS). Lietuvos mokslo tarybos projektas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0018). Projekto tikslas yra įvertinti ES šalių švietimo sistemų efektyvumą. Numatoma integruota tarptautinė švietimo pasiekimų tyrimų (PISA, TIMSS, PIRLS, 2003–2018) duomenų ir ES šalių makro duomenų integruota antrinė analizė. Norint nuodugniau analizuoti Lietuvos švietimą, reikia sujungti pagrindinio vidurinio ugdymo pasiekimų vertinimo duomenų bazes su valstybiniu brandos egzaminu. Projekto vadovė dr. Audronė Jakaitienė. Projekto tyrėjai Habil. dr. Rimantas Želvys, Jogaila Vaitekaitis, Dr. (HP) Julius Žilinskas, Dovilė Stumbrienė (Vilniaus universitetas), Dr. Rita Dukynaitė (LEU), Dr. Saulė Raižienė (MRU). Daugiau informacijos apie projektą.

Mergaičių skaitmeninių ir verslumo gebėjimų potencialo atskleidimas (GEM) Nr. LC-01380173 (Girls4STEM-2019), 2020–2022. Projekto tikslas – sudaryti galimybes atsiskleisti mergaičių skaitmeninio raštingumo ir verslumo gebėjimų potencialui STEM veiklose. Projektas yra vykdomas kartu su GEM konsorciumo partneriais: Nikosijos (Kipras), Charles (Čekija), Jaen (Ispanija), Atėnų Kapodistrian (Graikija), Maltos, Utrechto (Nyderlandai), Norvegijos gamtos mokslų ir technologijų, Jonkoping (Švedija), Konstantino Filosofo (Slovakija) universitetais. Projekto komanda: vadovė - doc. dr. Asta Meškauskienė, prof. Valentina Dagienė, doc. dr. Aušra Kynienė, dr. Anita Juškevičienė, dr. Eglė Jasutė. Daugiau informacijos apie projektą.

Jaunimo savanorių edukatorių e-mokymosi programa, skirta jauniems migrantams ir pabėgėliams (akronimas E-VELP). Erasmus+ strateginių partnerysčių projektas 2019-3-DE04-KA205-018805, 2020-2022. Pagrindinis šio projekto tikslas – įgalinti jaunus migrantus ir pabėgėlius kurti ir siūlyti plačiajai visuomenei jų gebėjimus ir talentus atitinkančias dirbtuves (angl. workshops), kuriose jie galėtų dalintis su kitais savo žiniomis ir kultūra. Šio projekto metu bus sukurta e-mokymosi platforma, kurią sudarys online mokymosi kursai, padėsiantys jauniems savanoriams migrantams ir pabėgėliams tapti savanoriais edukatoriais. Platformą taip pat sudarys mokymo medžiaga, skirta jaunimo darbuotojams, kurie taps jaunuolių savanorių ugdytojais. Projekto įgyvendinimo metu abi tikslinės grupės taip pat dalyvaus skirtinguose mokymuose. Projektą konsorciumą sudaro šios organizacijos: projekto koordinatoriai TeachSurfing (Germany), Center for Social Innovation CSI (Kipras), CESIE (Italija) GEYC (Rumunija) ir Vilniaus universitetas (asist. dr. Sandra Kairė, lekt. Justina Garbauskaitė-Jakimovska, lekt. Jogaila Vaitiekaitis).

„Teaching in Higher education Effectively via Eye-tracking –THEE“. Pagrindinis THEE projekto tikslas – gerinti paskaitų vadybą tiriant dėstytojų ir studentų tarpusavio sąveiką moderniomis technologijomis aprūpintose auditorijose naudojant akių stebėjimo technologiją. Projekto metu bus ištirta, kaip įvairios skaitmeninės technologijos integruojamos į universiteto studijas, būtent, auditorines paskaitas. Siekiama suprasti, kaip skaitmeninės technologijos įtakoja novatoriškas mokymo ir mokymosi strategijas, kokia yra dėstytojo ir studentų sąveika atžvilgiu taikomų skaitmeninių technologijų. Sukaupus ir apdorojus partnerių universitetų duomenis tikimasi pasiūlyti strategijas, kaip sustiprinti skaitmeninių technologijų integravimą į studijų procesą siekiant holistinio ugdymo aukštajame moksle. Koordinatorius: Artimųjų Rytų technikos universitetas, Turkija. Partneriai: „DamaSistem“ programinės įrangos įmonė (Turkija), Vilniaus universitetas (Lietuva), UNICA - Europos sostinių universitetų asociacija (Belgija), Atatiurko universitetas (Turkija), Salerno universitetas (Italija).

STEAM-CT. ERASMUS+ KA2 projektas (2019-1-BE02-KA201-060222). Projekto tikslas – sustiprinti informatinio mąstymo įgūdžių ugdymą įvairaus amžiaus vaikams (3–14 metų) integruojant šių įgūdžių mokymąsi „realaus gyvenimo“ STEAM kontekstuose. Projektui vadovauja VIVES (Belgija). Projekte dalyvauja Vilniaus universitetas (projekto koordinatorė – dr. Gabrielė Stupurienė, dr. Eglė Jasutė), Vendelsömalm mokykla (Švedija), Valladolid universitetas (Ispanija), 21Knowledge (Portugalija), Kummun koulu Outokummun kaupunki (Suomija), GO! basisschool Ter Elzen Wijtschate (Belgija), Laude Fontenebro mokykla (Ispanija), Istituto Comprensivo Statale "G.Giardino" (Italija). 2019-2022 metai. Daugiau informacijos apie projektą.

Informatika integruoto STEM ugdymui (2019–2021, MSF-LMT-7). Projekto tikslas – ištirti STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) interpretacijas ir parengti edukacinį integruotą informatikos STEM modelį (iSTEM), pagrindžiant jį informatinio mąstymo (angl. Computational Thinking) ugdymu. Atlikus literatūros ir tyrimų analizę, buvo konstruojamas iSTEM modelis, kurį sudarė metodologinis modelio pagrindimas, projektavimas ir tobulinimas. Tai Vilniaus Universiteto remiamas mokslo projektas,  dirba prof. V. Dagienė, dr. V. Dolgopolovas, dr. T. Jevsikova, prof. dr. A. Poviliūnas.

Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuoto mokymosi koncepciją. ERASMUS+ KA203 aukštojo mokslo strateginių partnerysčių projektas (2018-1-LT01-KA203-046979). Projekto tikslas – plėtoti, įgyvendinti ir perkelti inovatyvias personalizuoto mokymosi praktikas į mokytojų rengimą. Projekte dalyvauja Vilniaus universitetas (asist. dr. Vita Venslovaitė, asist. dr. Simona Kontrimienė), Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Korko universitetas ir Islandijos universitetas. 2018-2021 metai.

Mokymo metodikos gerinimas naudojant akių sekimą technologijomis aprūpintose klasėse (ang. E-Teach - Improvement of Teaching Techniques by Eye Trekking in Technology Enhanced Classrooms). Erasmus Plus KA2 strateginės mokyklų švietimo partnerystės – Invoacijų plėtra - 2017-1-TR01-KA201-046748, 2017-2020. „e-Teach“ projektu siekiama atskleisti mokymo metodus ir metodikas echnologijomis aprūpintose klasėse, kad galėtume juos panaudoti mokant kitus mokytojus. Šiuo tikslu sukurtas ir išplėtotas el. mokymosi turinys. Lygindami ekspertų ir pradedančiųjų mokytojų akių judesių trajektorijas, bandoma įžvelgti įgūdžius ir metodus, reikalingus mokant technologijomis aprūpintose klasėse. Projekto rezultatai, internetinis kursų turinys publikuotas Bilgeis MOOC platformoje, kurią finansuoja Europos Sąjunga drauge su Turkijos Respublika. Partneriai.

Dialogas ir argumentavimas, ugdant kultūrinį raštingumą mokyklose (DIALLS). HORIZONTAS 2020 tyrimų ir inovacijų programos projektas (770045). Projekto tikslas – padėti mokiniams ugdytis kultūrinį tarpusavio supratimą, naudojant dialogo ir argumentavimo metodikas formaliojo ugdymo (si) procese ir, sudarant mokiniams galimybes reikšti savo nuomonę apie kultūrinius reiškinius ne tik tarpkultūrinėse „face-to face“, bet ir virtualiose aplinkose. Projektui vadovauja Kembridžo universitetas. Projekte dalyvauja Vilniaus universitetas (nacionalinė projekto koordinatorė – prof. dr. Irena Zaleskienė, prof. dr. Lilija Duoblienė, dr. Irena Stonkuvienė, dr. Sandra Kairė, Vaiva Juškienė, Daina Valančienė, Dainora Eigminienė, Ramunė Badaukienė), Jeruzalės Hebrajų universitetas, Nikosijos universitetas, Barselonos universitetas, Munsterio universitetas, Jyvalskylos universitetas, Lisabonos Nova universitetas, Paryžiaus Telecom Tech. 2018-2021 metai. Daugiau informacijos apie projektą. 

Prieinamų studijų technologijų skatinimas: prieinama mokymosi valdymo sistema humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. ERASMUS+ projektas (2018-1-MK01-KA203-047104). Projektu siekiama tobulinti virtualią mokymosi aplinką universitetuose didinant jos patrauklumą, intensyvinant studentų ir dėstytojų bendravimą ir skaitmeninę aplinką pritaikant specialiųjų poreikių studentams.Projektą koordinuoja Kirilo ir Metodijaus universitetas (Makedonija). Projekte dalyvauja Vilniaus universitetas (jaun. asist. Justina Garbauskaitė - Jakimovska), Aveiro universitetas (Portugalija) ir Europos mokymų centru Kopenhagoje (Danija). Daugiau informacijos apie projektą.  

Multimodalus švietimas: filosofinės prielaidos ir problemos. Lietuvos mokslo tarybos projektas (P-MIP-17-351). Projekto tikslas – ištirti ryšių trajektorijas tarp minčių, vaizdų, žodžių ir garsų šiuolaikinėje ugdymo filosofijoje. Multimodalumo samprata į ugdymo filosofiją integruota XXI a. perėmus ją iš komunikacijos teorijos. Multimodalumas apibūdinamas kaip tekstinės, fonetinės, kalbinės, erdvinės ir vaizdinės komunikacinės praktikos. Projektą vykdo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos ir Ugdymo mokslų instituto tyrėjai. Projekto vadovė – prof. habil dr. J. Rubavičienė (VU Filosofijos institutas). Projekto tyrėja – prof. dr. Lilija Duoblienė (VU Ugdymo mokslų institutas. 2017-2020 metai. 

Svarbiausi darbuotojų išleisti vadovėliai, mokomosios priemonės, monografijos

Baranova Jūratė , Duoblienė Lilija (2020). Filosofija vaikams ir multimodalus ugdymas

Ši metodinė priemonė pristato naujausias filosofijos bei filosofinės etikos mokymo tendencijas mokykloje Lietuvoje ir pasaulyje. Sąvoką filosofija vaikams galima vartoti siaurąja prasme, kaip konkretų Matthew Lipmano ir Ann Margaret Sharp metodikos atvejį. Sąvokos samprata šioje metodinėje priemonėje kai kur sutaps su minėtąja metodika. Bet visgi ji bus vartojama ir plačiau - aprėps platesnį metodikų spektrą - paauglių ir jaunuolių (nuo 5 iki 12 klasės) filosofinio ugdymo aspektus. Nauja – multimodalaus ugdymo perspektyva svarstys kino filmų, fotografijų, medijos, garso įtraukimo į ugdymą atsiveriančias galimybes. Tai abiejų autorių mokslinio projekto: „Multimodalus ugdymas: filosofinės prielaidos ir problemos“ mokslinio tyrimo praktinis pritaikymas.

 

Targamadzė Vilija (2019). Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas. Metodinė priemonė studentams. 

Tautinės mokyklos koncepcija (1989) visa aprėptimi nebuvo įgyvendinta. Kurį laiką bendrojo ugdymo mokykla buvo likusi be konceptualaus orientyro. Jos tęsinys – autorių kolektyvo parengta Geros mokyklos koncepcija (2015). Koncepcijos įgyvendinimas yra ganėtinai sudėtingas ir stringa. Be abejo, jai įgyvendinti nėra vieno recepto, todėl reikia analizuoti jos įgyvendinimo trikdžius, galimybes, modeliuoti galimus scenarijus ir priimti reikalingus sprendimus, ypatingą dėmesį atkreipiant į ugdymo(si) pamatinius dalykus.Tautinės mokyklos koncepcija (1989) visa aprėptimi nebuvo įgyvendinta. Kurį laiką bendrojo ugdymo mokykla buvo likusi be konceptualaus orientyro. Jos tęsinys – autorių kolektyvo parengta Geros mokyklos koncepcija (2015). Koncepcijos įgyvendinimas yra ganėtinai sudėtingas ir stringa. Be abejo, jai įgyvendinti nėra vieno recepto, todėl reikia analizuoti jos įgyvendinimo trikdžius, galimybes, modeliuoti galimus scenarijus ir priimti reikalingus sprendimus, ypatingą dėmesį atkreipiant į ugdymo(si) pamatinius dalykus.Ši metodinė priemonė skiriama studentams, kurie gilinasi į švietimo politikos, administravimo, kultūros ir kitus aspektus. Siūlomas toks jos turinio laukas: 1. Geros mokyklos samprata ir vizija. 2. Konfliktai: kas tai ir ar galima juos valdyti. 3. Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo trajektorijos brėžties eskizas. 4. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinio vertinimo adekvatumas Geros mokyklos koncepcijos turinio kontekstui. Šioje metodinėje priemonėje nėra vien pateikiama informacija – skatinama ir patiems jos ieškoti, keliami klausimai, formuluojamos užduotys. Ši metodinė priemonė traktuotina kaip autorės išleistų Geros mokyklos problematika darbų papildinys.

 
Duoblienė Lilija (2018). Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti

Knygoje "Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti" aptariama švietimo / ugdymo, kultūros ir gamtos  sąsaja. Svarstoma, kur ugdant dėti akcentus, kas šiandien yra svarbiausia, o jei visos sritys  svarbios, – kaip jos konkuruoja ar sąveikauja, kuria naują pasaulį. Švietimo, kultūros ir gamtos  sąsają komplikuoja į jų lauką įsiveržusios ir didelę įtaką darančios informacinės technologijos,  skaitmeninis pasaulis. Tiriami galimi ateities keliai ir kokių pavojų tuose keliuose slypi, aptariama,  kokie gali būti pozityvūs rezultatai, atsargiai įsiterpus žmogui į šį visų sričių integracijos procesą per   švietimą darnios plėtros dėlei. Nauji konceptai ir naujos idėjos, siūlomos postmodernios ir  posthumanistinės filosofijos ir jų pagrindu kuriamos ugdymo filosofijos, kuria vadovaujamasi šioje  monografijoje "Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti", nėra nei paprasti, nei lengvai pritaikomi. Tai  labiau panašu į vaizduotės projektus, kartais visai pakvaišusius, bet neabejotinai labai dosnius savo
naujų įžvalgų. Ir vis dėlto šie vaizduotės projektai jau testuojami ir įgyvendinami. Be to, kalba apie  sėkmę, sprendžiant daugelio dalykų, iš jų neįdomaus, nuobodaus mokytojo, suvaržyto ir dogmiško   bei siaurai mąstančio švietimo profesionalo, taip pat konservatyvios mokyklos bei griežto, bet   neaktualaus ugdymo turinio, problemas.

Periodinis leidinys Acta Paedagogica Vilnensia

Apie žurnalą / Archyvas

Acta Paedagogica Vilnensia – akademinis žurnalas, gvildenantis teorinius ir metodologinius švietimo bei ugdymo klausimus. Žurnale taip pat pristatomi naujausi edukologiniai tyrimai. Ypač didelis dėmesys skiriamas švietimo politikos ir kultūros analizei. Siekiant akademinio dialogo ir tarpdalykinių ryšių, žurnale publikuojami ne tik edukologų, bet ir sociologų, psichologų, antropologų ir kitų mokslininkų straipsniai švietimo ir ugdymo tematika.

Rengiamos disertacijos

Eil. Nr.	Pavardė vardas	Disertacijos pavadinimas	Mokslinis vadovas
1.	Himeesora Irene Tjatjitua - Kaimu	A Methodological Framework for Quality Assurance of Higher Education Institutions of Namibia	prof. habil. dr. Rimantas Želvys
2.	Justina Garbauskaitė - Jakimovska	Formaliojo ir neformaliojo ugdymo žemėlapių perbraižymas: poststruktūralizmo perspektyva	prof. dr. Lilija Duoblienė
3.	Jogaila Vaitekaitis	STEM Lietuvoje: posthumanizmo prieigos	prof. dr. Lilija Duoblienė
4.	Rūta Bružienė	Aukštojo mokslo politikos tikslai Lietuvos mokslo ir studijų sistemos optimizavimo kontekste	prof. habil. dr. Rimantas Želvys
5.	Kamila Alshinbayeva	Online Learning in the Higher Education System	prof. habil. dr. Rimantas Želvys
6.	Monika Orechova	Aukštojo mokslo studijų turinio tarptautinimo veiksniai ir procesas iš akademinio personalo perspektyvos	doc. dr. Irena Stonkuvienė
7.	Akvilė Giniotaitė	Lytiškumo ugdymas: esamos ir galimos tapatybės	prof. dr. Lilija Duoblienė
8.	Labokas Juozapas	Lietuvos katalikiškos mokyklos identitetas sekuliarizacijos kontekste	prof. dr. Lilija Duoblienė
9.	Birutė Ambrazevičiūtė	Pedagogo profesinis tapsmas	prof. dr. Lilija Duoblienė
10.	Ingrida Ivanavičė	Etniškumas mokykloje	doc. dr. Irena Stonkuvienė
11.	Viktorija Voidogaitė	Mokymosi inkliuzinėje ugdymo sistemoje fenomenas	prof. dr. Roma Kriaučiūnienė

 

Parengtos ir apgintos disertacijos

Pavardė, vardas	Disertacijos pavadinimas	Mokslinis vadovas	Gynimo data
Simona Bieliūnė	Vaikų socializacijos centrų kultūros ir jų ugdytinių socializacijos sąryšingumo modeliavimas	prof. habil. dr. Vilija Targamadzė	2019 m. gruodžio 11 d.
Cristiana Barbierato	Mokytojo auginantis autoritetas: Luigi’o Giussani’o ontologinė perspektyva	doc. dr. Irena Stonkuvienė	2019 m. birželio 28 d.
Danguolė Gervytė	Asumcionistinis ugdymas mokykloje: tęstinumas ir kaita	prof. habil. dr. Vilija Targamadzė	2019 m. birželio 27 d.
Kairė Sandra	Mes vienoje valtyje, bet aš vis tiek iš kitos kultūros: išgyvenimai mokantis daugiakultūrėse grupėse mobilumo metu	Prof. dr. Lilija Duoblienė	2018 m. rugsėjo  14 d.
Kontrimienė Simona	Humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis	Prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė	2018 m. birželio 28 d.
Bartaševičius Robertas	Neoliberalizuotos bendrojo ugdymo politikos transformacijos: kritinė diskurso analizė	Prof. dr. Vilija Targamadzė	2015 m. rugsėjo 25 d.
Nagrockaitė Šarūnė	Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio samprata: diskurso analizė	Doc. dr. Tatjana Bulajeva	2015 m. rugsėjo 22 d.
Venslovaitė Vita	Mokytojo naratyvo įtaka mokinio estetiniam suvokimui: muzikinės raiškos fenomenologinė perspektyva	Prof. dr.  Lilija Duoblienė	2013 m. rugsėjo 20 d.
Voronovič Roman	Mokinių pažintinių mokėjimų ugdymas panaudojant realų ir virtualų eksperimentą chemijos pamokose	Doc. dr. Giedrė Purvaneckienė	2013 m. rugsėjo 20 d.
Bankauskienė Inga	Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir jos tobulinimo prielaidos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje	Doc. dr. Laima Bulotaitė	2013 m. birželio 21 d.
Zygmantas Janete	Atvykusių į Lietuvą suaugusių lietuvių kalbos mokymosi sunkumai: etnografinis atvejo tyrimas	Doc. dr. Tatjana Bulajeva	2011 m. birželio 29 d.