2020 m. lapkričio mėn. 12 d. (ketvirtadienį) 17-20 val. maloniai kviečiame Jus dalyvauti viešoje diskusijoje „Miesto laboratorija. Patirtys ir galimybės“.
Prie konferencijos galite prisijungti pasinaudoję šia ZOOM nuoroda.
Meeting ID: 986 3682 4664
Passcode: 105544
Skaityti daugiau
Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną per trumpą laiką turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, mokinių ugdymo procesas buvo perkeltas iš betarpiškos į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytas ir staigus pokytis paveikė mokinių, tėvų, mokytojų sąveikas ir vaidmenis ugdymo procese, ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Įvairių sričių bei krypčių – edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos – Vilniaus universiteto mokslininkai vykdo bendrą tyrimo projektą „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl Covid-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (sut. nr. S-COV-20-11). Projekto tikslas – išanalizuoti nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybes ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), mokinių fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui bei mokymosi sėkmei. Vienas iš svarbių projekto uždavinių – formuluoti ir teikti pasiūlymus viešajai politikai bei rekomendacijas įvairių sričių specialistams, tėvams bei ugdytojams.
2020 m. rugsėjo 30 d. Filosofijos instituto doktorantas Virgilijus Petuška gins disertaciją „Atskyrimo (χωρισμός) ir dalyvavimo (μέθεξις) problema vėlyvuosiuose Platono dialoguose („Parmenidas“, „Sofistas“, „Timajas“)” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
2020 m. rugsėjo 18 d. Psichologijos instituto doktorantė Katažyna Labanienė gins disertaciją „Skaitymo sunkumų prognostiniai veiksniai ikimokykliniame amžiuje“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 16 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda https://bit.ly/3k1lJoN
Skaityti daugiau
2020 m. rugsėjo 18 d. Psichologijos instituto doktorantė Jolanta Latakienė gins disertaciją „Trumpalaikės bandymo nusižudyti intervencijos programos (ASSIP) tinkamumas taikyti Lietuvoje: pacientų perspektyva“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 12 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuorodą https://bit.ly/2ZdUE9F
Skaityti daugiau
Žmogaus prigimtis ilgą laiką buvo vienas svarbiausių filosofijos klausimų. O kaip šiandien suvokti žmogų? Kokios jo ribos ir santykiai su kitais? Kaip mąstyti apie žmogaus vietą ir vaidmenį ne tik biologinės rūšies, bet ir bendruomenės požiūriu? 2020 m. rugsėjo 17–18 d. šie klausimai bus svarstomi dviejų dienų tarptautiniame internetiniame simpoziume „Reimagining the Human“, kurį organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkai.
Kviečiame į konferenciją VAIKŲ NAUDOJIMASIS INTERNETU: MOKSLINIAI REZULTATAI IR PRAKTINĖS ĮŽVALGOS.
Tai baigiamoji dviejų Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų projektų, skirtų tyrinėti vaikų naudojimąsi internetu, konferencija. Jos metu bus pristatomi projekto „Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste“ (LMTLT finansavimo sutarties Nr. S-MIP-17-1, projekto vadovė doc. dr. Neringa Grigutytė) ir projekto „Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo sąsajos su jų socialine emocine raida bei santykiais su tėvais Latvijoje, Lietuvoje ir Taivane: tęstinis tyrimas“ (LMTLT finansavimo sutarties Nr. S-LLT-18-3, projekto vadovė prof. dr. Roma Jusienė) rezultatai. Mokslinių tyrimų rezultatais bei praktinėmis įžvalgomis dalinsis ir kitų šia tematika vykdytų projektų tyrėjai.
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto leidykla pristato VU Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto profesorės Jūratės Baranovos ir Ugdymo mokslo instituto profesorės, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėjos Lilijos Duoblienės metodinę priemonę „Filosofija vaikams ir multimodalus ugdymas“.
Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną per trumpą laiką turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, mokinių ugdymo procesas buvo perkeltas iš betarpiškos į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytas ir staigus pokytis paveikė mokinių, tėvų, mokytojų sąveikas ir vaidmenis ugdymo procese, ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Įvairių sričių bei krypčių – edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos – mokslininkai vykdo bendrą tyrimo projektą, kurio tikslas – išanalizuoti nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybes ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), mokinių fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui bei mokymosi sėkmei.
