Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2025

1. Apie Azijos pažinimo raidą
     (Prof. dr. Audrius Beinorius)

Azija yra ne tik seniausių pasaulio civilizacijų buveinė ir didžiausias gyventojų skaičiumi žemės regionas, bet ir pasaulio ekonominė galia, strateginis saugumo regionas bei moderniosios kultūros avangardas. Todėl pamokoje glaustai pažvelgsime Azijos studijų atsiradimą lėmusius veiksnius, į jų istoriją ir dabartį. Bandysime atsakyti į klausimus: kokie interesai lėmė Vakarų žvilgsnį ir žingsnį į Azijos kultūras? Koks vaidmuo formuojantis orientalistikos mokslui teko krikščionių misionieriams, pvz., lietuviui Andriui Rudaminai (XVI–XVII a.)? Kokie kolonijiniai stereotipai apie Aziją gajūs dar ir mūsų laikais ir kokie nauji žinių prioritetai vyrauja mūsų dienomis? Kaip Azija suvokiama ir perbraižoma šiuolaikiniuose regionistiniuose Azijos tyrimuose?

Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija.

Pamoka vyks 2025 m. kovo 5 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

2. Jaunimo kultūra šiuolaikinėje Kinijoje
     (Doc. dr. Loreta Poškaitė)

Pastaruoju laikotarpiu mus pasiekia labai įvairi ir prieštaringa informacija apie Kinijos jaunimą – jo priklausomybę nuo interneto, nenorą dirbti, patriotiškumą, vienišumą. Todėl kyla klausimas, ar ir kuo jis skiriasi nuo Vakarų jaunimo? Ar jis paklusnesnis ir apolitiškesnis? Ar vienišesnis? Ar labiau vartotojiškas ir priklausantis nuo išmaniųjų technologijų? Galų gale – ar kinų jaunimui tinka tie svarbiausi epitetai, kuriais Vakaruose apibūdinami jauni žmonės – maištingumas, laisvės siekis, revoliucingumas, noras keisti pasaulį, savo lytinės ir kultūrinės tapatybės paieškos, savęs išreiškimas pop muzikoje ir madingoje aprangoje? Į šiuos klausimus bus siekiama atsakyti paskaitoje. Joje taip pat bus aptariamos istorinės dabartinio jaunimo kultūros ištakos, tėvų įtaka vaikų gyvenimui, jaunimo bendravimo ypatumai, mados ir Kinijos valdžios rūpinimasis jo saviraiška bei morale.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje.

Pamoka vyks 2025 m. kovo 12 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

3. Musulmonų etiketas
     (Jaunesn. asist. Maritana Larbi)

Etiketas – tai bendravimo ir elgesio taisyklės. Kitoniškos kultūros elgesio normos kartais gali sukelti prieštaringas emocijas – pavyzdžiui, Vilniaus centre pamačius ant kilimėlio besimeldžiantį musulmoną. Paskaitoje aptarsime įvairias musulmono etiketo normas: bendravimo, stalo etiketą bei laiko sampratą islame.

Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas.

Pamoka vyks 2025 m. kovo 19 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

4. Istoriniai Anatolijos sluoksniai arba ką galime atrasti Turkijoje?
     (Asist. dr. Šarūnas Rinkevičius)

Turkijoje šiandien jau yra apsilankę išties daug lietuvių, tačiau apie šią valstybę Lietuvoje įprastai nėra žinoma daug. Paskaitą pradėsime nuo įvadinio susipažinimo, kokia yra turkų kalba ir kodėl šioje valstybėje prieš šimtmetį buvo įgyvendinta rašto reforma, o vėliau pereisime prie istorinės-pažintinės kelionės po Anatolijos istorinių klodų apžvalgos įvertinant, kokių įvairių laikotarpių istorinių paminklų galime atrasti šiandieninėje Turkijoje ir kokias istorines bei kultūrines skirtingų laikmečių detales jie atskleidžia.

Apie dėstytoją: Asistentas dr. Šarūnas Rinkevičius yra Artimųjų Rytų regiono tyrėjas ir dėstytojas. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija. 

Pamoka vyks 2025 m. kovo 26 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

5. Taivano maisto ir gėrimų kultūra
     (Jaunesn. asist. Balys Astrauskas)

Rytų Azijos regionas pasižymi viena didžiausių kulinarinių įvairovių, o Kinijos ir Japonijos virtuvės visame pasaulyje laikomos vienomis populiariausių. Taivano sala, istoriškai buvusi kinų, japonų ir Vakarų politinių galių susikirtimo kryžkelėje, pasižymi unikalia kulinarine įvairove. Paskaitoje susipažinsime su spalvinga Taivano kulinarine tradicija bei jos istorine raida ir apžvelgsime, kaip maistas bei gėrimai tampa etnokultūrinės formavimo ir raiškos priemone, o neretai ir minkštosios galios priemone ir kultūriniu eksportu: nuo dar pačią Anglijos karalienę Viktoriją sužavėjusio ypatingo taivanietiško ulongo, iki bene viso pasaulio širdis ir skrandžius pavergusio burbulinės arbatos gėrimo ar, atrodytų, sunkiai suderinamus skonius savyje apjugiančių gua bao bandelių. Kokia kultūrinė maisto svarba Taivane? Kiek kiniška, kiek japoniška, o kiek savita yra Taivano virtuvė? Šiuos ir kitus ne ką mažiau intriguojančius klausimus aptarsime pamokoje.

Apie dėstytoją: Balys Astrauskas yra sinologijos studijų dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Taivano hakka protėvių garbinimo liaudies religines praktikas. Dėstomi dalykai: Kinijos istorijos, literatūros ir kultūros tematika.

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 2 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

6. Korėja tarp tradicijos ir modernumo: kaip praeitis formuoja dabartinę visuomenę?
     (Jaunesn. asist. Jevgenija Driuk)

Pietų Korėja – šalis, kuri turi vieną iš sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje ir kuriai pavyko įgyvendinti vadinamąjį „ekonominį stebuklą“. Būtent čia kuriamos pažangiausios pasaulio technologijos, čia yra greičiausias internetas, čia gimė pasauliniai prekių ženklai, tokie kaip „Samsung“, „Hyundai“ ir „LG“. O gal esate girdėję, kad Korėja yra pasaulio lyderė kibernetiniame sporte, o jos populiarioji kultūra jau seniai užvaldė ne tik Aziją, bet ir visą pasaulį? K-pop, korėjietiški serialai, korėjietiška kosmetika ir maistas – apie tai žino ir kalba visi – net tie, kurie niekada nesidomėjo Azija.

Tačiau štai kas įdomu – šalis, kuri diktuoja pasauliui naujausias technologijų ir kultūros tendencijas, vis dar išlieka giliai įsišaknijusi savo tradicijose. Moderniausi dangoraižiai ir išmanūs miestai egzistuoja kartu su senovinėmis šventyklomis, o futuristinės technologijos – su ritualais, kurie perduodami iš kartos į kartą. Korėjiečiai, nors ir gyvena viename iš labiausiai urbanizuotų pasaulio regionų, vis dar vadovaujasi konfucianizmo principais, griežta socialine hierarchija ir pagarba vyresniesiems.

Kaip keičiasi bendravimas su draugu, jei po daugelio metų jis tampa aukštu vadovu? Kodėl korėjiečių kalboje egzistuoja tiek daug pagarbos formų, priklausomai nuo pašnekovo amžiaus ir statuso? Kodėl net moderniuose butuose korėjiečiai renkasi tradicinę grindų šildymo sistemą ondol? Kaip darbo vietoje jaučiasi jaunesni darbuotojai, jei negali palikti biuro patalpų anksčiau nei jų vadovas?

Apie dėstytoją: Jevgenija Driuk yra korėjistikos specializacijos dėstytoja, jaunesnioji asistentė ir doktorantė, tirianti šiuolaikinę Pietų Korėjos visuomenę ir kultūrą, literatūrą, šeimos ir lyčių santykių transformaciją visuomenėje. Dėstomi dalykai: Korėjiečių kalba.

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 9 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

7. Kokie yra šių dienų japonai?
      (Jaunesn. asist. Mindaugas Ignotas)

Ką reiškia būti japonu mūsų dienų pasaulyje? Kuo dabartinė japonų karta skiriasi nuo savo tėvų ir senelių, o kuo į juos vis dar panašūs? Pamoka apie japonų tapatumą, būdą ir jų kaitą laiko tekmėje.

Apie dėstytoją: Mindaugas Ignotas yra japonologijos dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Japonijos visuomenę ir kultūrą. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos visuomenės studijos

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 16 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

8. Šokio žingsniu per Aziją
     (Asist. dr. Kristina Dolinina)

Šioje pamokoje leisimės į kerinčią kelionę per įvairias Azijos šalių šokio, muzikos ir teatro tradicijas, ypatingą dėmesį skirdami Pietų Azijai ir Indijai. Susipažinsime su skirtingais šokio stiliais – nuo klasikinio Bharatanatyam ir grakštaus Kathak iki energingo Bhangra bei spalvingo Bolivudo šokio. Aptarsime šių šokių kilmę, jų simboliką, kultūrinę reikšmę ir vaidmenį visuomenėje. Analizuosime, kaip šokis pasakoja istorijas, perteikia emocijas ir jungia bendruomenes. Ši pamoka leis geriau suprasti Pietų Azijos performatyvių tradicijų įvairovę bei jų įtaką šiuolaikinei kultūrai.

Apie dėstytoją: Asistentė dr. Kristina Dolinina yra indologė, tirianti hindi kalbą ir literatūrą, Indijos kultūrą ir klasikinį šokį. Dėstomi dalykai: Hindi kalba ir literatūra, Pietų Azijos literatūra, Performatyvios tradicijos Pietų Azijoje.

Pamoka vyks 2025 m. balandžio 30 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia