Rašytojas iš Japonijos Haruki Murakami, kurio knygos lietuvių kalba neretai pasirodo greičiau nei vertimai anglų kalba. Kuo įdomus ir išskirtinis šis autorius?
Apie mistikos meistru vadinamą H. Murakami kalbamės su jo kūrybos į lietuvių kalbą vertėja, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japonologė Jurgita Polonskaitė-Ignotienė.
Skaityti daugiau
Lotynišką posakį „ex oriente lux“ arba „iš rytų šviesa“ šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominių, tiek diplomatinių, tiek ir kultūrinių ryšių su Azija stiprinimui. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.
Skaityti daugiau
2018 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvoje jau ketvirtą kartą lankysis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV. Kinijos ambasada suskubo pareikšti, kad Tibeto dvasinio lyderio vizitas gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams. Tuo tarpu organizatoriai pabrėžia, kad viešnagė „yra paremta tik gera valia ir neturi jokio politinio tikslo“.
Artėjant vizitui, „LRT Aktualijų studija“ kviečia prisiminti Tibeto istoriją ir kovą už laisvę. Pokalbis su Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje rengėjais bei rėmėjais Vyčiu Vidūnu, Rūta Norkute, Robertu Mažeik ...
Skaityti daugiau
Gegužės 12 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) Konfucijaus instituto organizuojamas kinų kalbos konkursas „Kinų kalbos tiltas“, jau ketvirtąjį kartą suburiantis kinų kalbos ir kultūros studentus. Tačiau dar svarbiau, kad šiais metais konkursas buvo skirtas ne tik universitetų studentams, bet ir gimnazistams, kurie mokosi kinų kalbos. Pirmąjį kartą konkurse varžėsi kinų kalbos pagrindus įgiję gimnazistai iš VGTU inžinerijos licėjaus, Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Užupio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Kauno KTU Inžinerijos licėjaus. Šios gim ...
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto radijo Start FM laidoje „#pirmunumeriuVU“ laidos vedėja Daiva Petrauskaitė apie įdomias Pietų Azijos studijas ir Artimųjų rytų studijas kalbasi su VU indologijos lektoriumi dr. Deimantu Valančiūnu ir Pietų Azijos studijų programos studente Irma Kondrataite.
Skaityti daugiau
Keista kai Konfucijų studentams net dėstytojai aiškina per vakarietišką filtrą, pavyzdžiui lygindami jį su Aristoteliu, yra pastebėjęs Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto asistentas dr. Vytis Silius. Pokalbis su juo apie Konfucijaus mintį ir jos santykį su politika šiuolaikinėje Kinijoje.
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto indologijos ir budizmo studijų profesoriaus Audriaus Beinoriaus asmeninė pažintis su Indija prasidėjo dar 1994-aisiais, kai tuometis doktorantas išvyko rinkti medžiagos disertacijai į Kalkutos kultūrų institutą.
Stereotipai leistų įsivaizduoti, jog pokalbis su mokslininku suksis apie Rytuose patirtą nušvitimą ir naują tapatybę. Tačiau profesoriaus patirtis priešinga: kuo labiau jis gilinosi į Indijos religiją, kultūrą, filosofiją, tuo labiau įsitikino esąs ir liksiąs lietuvis.
Skaityti daugiau
Pernelyg dažnai Rytų Europa traktuojama kaip pasyvus regionas, o Rytų Europiečiai kaip antrarūšiai, pabrėžia Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų lekt. Fabio Belafatti. Pokalbis su juo laidoje „Anapus čia ir dabar“.
Skaityti daugiau
Dokumentinė apybraiža, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Scen. aut. ir rež. Edita Mildažytė.
Pokalbyje apie filosofą, rašytoją, publicistą, kultūros veikėją Vilhelmą Storostą (slap. Vydūnas) dalyvauja ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius ir indologijos lektorius Vytis Vidūnas.
Skaityti daugiau
Pastarąsias dvi dienas pasaulio žiniasklaida mirga pranešimais ir analizėmis apie vadinamąjį „netikėtą“ Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno vizitą į Pekiną ir susitikimą su ką tik antrai kadencijai išrinktu ir savo galią Kinijoje monopolizuojančiu Kinijos prezidentu Xi Jingpingu. Turint omenyje, kad tai pirmasis Kim Jong-uno užsienio vizitas po jo atėjimo į valdžią 2011-aisiais, bendrą žinių iš Šiaurės Korėjos trūkumą, netikėtumo veiksnys pasaulio bendruomenei suprantamas. Derėtų atkreipti dėmesį, kad visiškai ką tik buvo oficialiai pranešta apie K ...
Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika.
Daugiau informacijos