LRT laidoje „Durys atsidaro“ apie šilko kelią ir unikalius Lietuvos dailės muziejaus parodos „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė" eksponatus pasakoja Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorius, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesorius Audrius Beinorius.
Skaityti daugiau
2017 m. sausio 14 d. Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) kartu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru surengė bendrą konferenciją skirtą iliuzijos fenomenui aptarti skirtingų kultūrų kontekste.
Tai pirmoji tarpdisciplininė mokslinė konferencija Lietuvoje, kurioje siekiama įvairiais aspektais ir skirtingų mokslų (psichologijos, filosofijos, religijotyros, orientalistikos) perspektyvomis aptarti iliuzijos fenomeną.
Skaityti daugiau
2016 m. spalio 8–17 dienomis Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius pakviestas vieno seniausių Indijoje Bharatiya Vidya Bhavan (BVB) universitete lankėsi Naujajame Delyje, Indija. Išvykos tikslas – sudalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Sanskritas ir Europos kalbos“, kurią parėmė Indian Council of Cultural Relations (Indijos kultūrinių ryšių centras).
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro budizmo tyrinėtojas prof. Audrius Beinorius ir doc. Loreta Poškaitė „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ diskutavo apie tai, ko lietuviai ieško Rytuose ir ką ten atranda. „Kitų kultūrų pažinimas yra veidrodis, padedantis pažinti save. Pažinęs kitas kultūras, tapau labiau lietuvis“, – teigia budizmo tyrinėtojas Audrius Beinorius.Laidos vedėjas Raigardas Musnickas.
Skaityti daugiau
Laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“ Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius ir Jawaharlal Nehru universiteto New Delhyje prof. Raj Shekhar Basu (Indija) dalyvavo pokalbyje: „Kuo artimos baltų ir senovės Indijos kultūros?“
Skaityti daugiau
2016 m. kovo 17 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesorius Audrius Beinorius ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius dalyvavo LRT radijo laidoje „Dešimt balų“. Laidoje buvo aptariama kas lemia Azijos moksleivių ir studentų akademinę sėkmę, kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis, kodėl Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, Indijos jaunuoliai nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejam ...
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, VU filosofijos prof. Albinas Bagdonas ir prof. Albinas Plėšnys LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie netikinčius.
Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose.
Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą ...
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, lektoriai Vytis Vidūnas ir Vladimir Karobov LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie budizmą.
Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose.
Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą?
Skaityti daugiau
Kasmet nuo 2013 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia konkrečios kalbos literatūros metus. Jau apžvelgę netolimų kaimynų – lenkų, ukrainiečių, vengrų – literatūrą, šiemet atsigręžiame į kur kas tolimesnius regionus ir skelbiame 2016-uosius Azijos šalių literatūros metais, skirtais literatūrai hindi, japonų, kinų, korėjiečių, persų, sanskrito, tibetiečių ir turkų kalbomis.
Skaityti daugiau
Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms. Nors jau 1810 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Rytų kalbų katedra, o 1822 m. siūlyta įsteigti ir Rytų kalbų institutą, šie anuomet itin pažangūs projektai buvo užgniaužti. Tarpukario Lietuvoje Azijos studijos taip pat nesulaukė institucinio palaikymo, o sovietų okupacijos metais Maskvos kontroliuojamos Lietuvos aukštosios mokyklos ir visai prarado galimybę plėtoti Azijos kalbų ir kultūrų pažinimą. Tad sąlytis su šiomis tūkstantmetėmis kultūromis ir jų literatūros kūriniais vyko arba pavienių entuziast ...
Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika.
Daugiau informacijos