Bet yra ir vargšui kelias su Japonija susipažinti. Apie tą šalį, jos žmones, papročius ir žmonių gyvenimą yra dabar daug gerų knygų prirašyta. (Steponas Kairys, „Japonija seniau ir dabar“) Nuo pirmojo vertimo iš japonų kalbos praėjo beveik šimtmetis, tad šiuo straipsniu norėta praverti duris į šiuolaikinės japonų literatūros lietuvių kalba pasaulį, pasiūlyti žemėlapį, kurio gairėmis sekant būtų galima keliauti toliau, pradėti dėlioti japonų literatūros vertimų į lietuvių kalbą ir jos įtakų lietuvių kūrėjams mozaiką.
Skaityti daugiau
Dr. Deimantas Valančiūnas šiemet buvo apdovanotas kaip geriausios per praėjusius metus Lietuvoje apgintos disertacijos autorius humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Su jaunuoju mokslininku kalbamės apie tai, ko reikia, kad kuo daugiau jaunų žmonių pasirinktų mokslo kelią.
Praėjusiais metais buvote apdovanotas kaip vienas iš geriausių disertacijų autorių. Ar tai reiškia, kad esate apsisprendęs siekti mokslininko karjeros? Kas lėmė tokį Jūsų sprendimą ir kada jį priėmėte: dar rinkdamasis bakalauro studijas ar vėliau mokydamasis aukštojoje mokykloje?
Skaityti daugiau
LRT Kultūros akademijoje Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Vyčio Vidūno paskaita ,,Lietuva ir Indija.Sociokultūriniai sanskrito aspektai.' Sanskritas ne toks jau ir egzotiškas žodis plačiai skambėjęs mūsų tautinio atgimimo romantikų lūpose. Dievas ir ugnis – skamba panašiai, kas dar siejo iškilius Lietuvos mokslininkus ir keliautojus su Indija...
Skaityti daugiau
Vakarų europiečių supratimas apie Sovietų Sąjungą pagrįstas įsivaizdavimu, o rytiečių – tiesiogine patirtimi, todėl yra patikimesnis, sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkas Fabio Belafatti iš Italijos. Tačiau, jo nuomone, rytiečių balsas Vakarų nepasiekia: „Mokydamasi klausytis kitos Europos dalies minčių Vakarų Europa vis dar nesugriovė geležinės uždangos“.
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui dešimtmetį vadovavusį prof. dr. Audrių Beinorių pakeitė indologas doc. dr. Valdas Jaskūnas
„Universiteto pozicija Azijos studijų atžvilgiu visą laiką buvo telkianti ir palaikanti. Tai ir leido Orientalistikos centrui tapti solidžiausia Azijos studijų institucija Lietuvoje ir, nebijočiau pasakyti, Baltijos šalyse", – įsitikinęs naujasis centro direktorius. Su juo kalbamės apie Orientalistikos centro dabartį, iššūkius ir, žinoma, ateitį.
Skaityti daugiau
Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką. Dėl tų stereotipų ukrainiečiai (taip pat gruzinai, moldavai, lenkai, lietuviai, latviai, estai) tampa naujos formos orientalizmo – iškreipto mąstymo būdo, kurį žmonės Vakaruose demonstruoja kalbėdami apie padėtį kitose pasaulio dalyse, – aukomis.
Skaityti daugiau
„Sursadhana“ – tai vienas įdomiausių ir įspūdingiausių festivalių Lietuvoje, pristatantis klasikinius Indijos menus. Jis žiūrovams ir klausytojams dovanoja garsiausių Indijos, Europos ir Lietuvos muzikos meistrų, klasikinio indų šokio atlikėjų pasirodymus. Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė rengiama jau šeštus metus. 2014 m. lapkričio 21–29 d. festivalis vyks keturiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje.
Skaityti daugiau
Originally from Italy, Fabio Belafatti has been living in Lithuania for the last three years and a half. Previously he lived in Latvia and Tajikistan among other places. He works as a lecturer and Coordinator of the Centre of Contemporary Central Asian Studies at Vilnius University’s Centre of Oriental Studies.
Skaityti daugiau
Kirgizijoje šis tas vyksta: nauja vyriausybė, kuriasi nauji opozicijos aljansai, o nauja ilgai trukusios įvairių politinių jėgų kovos fazė rodo, kad klostosi dinamiška ir lankstesnė nei bet kur kitur Centrinėje Azijoje politinė sistema. Debatai dėl šalies jungimosi į tarptautines sąjungas pinasi su vietinių politinių jėgų kova siekiant numatyti Kirgizijos ateitį Eurazijos regione. Naujausi valstybinio ir vietinio lygmens įvykiai.
Skaityti daugiau
Suvaldyti siaučiantį ebolos virusą sudėtinga, nes sveikatos apsaugos sistema Vakarų Afrikos šalyse niekinė, o žmonės dažniau renkasi tradicinį gydymą, sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas Gediminas Degėsys.
Jei yra viena kita privati ligoninė, ji vis tiek pasiekiama labai mažam skaičiui žmonių. [...] Kaimuose gydytojų nėra, atvažiuoja dirbti apmokytos seselės. O jei net ir keliautojas turi kokią problemą, paprastai skiriami tie patys vaistai – tiek nuo maliarijos, tiek nuo galvos skausmo“, – pasakoja G. Degėsys.
Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika.
Daugiau informacijos