FSF įvykiai

Lietuvoje skambant Šimtmečio Dainų šventei, greta gausybės susirinkusių dalyvių iš viso pasaulio, šurmuliuojančių ir pakylėjančių koncertų, Vilniaus universitete (VU) rengiama muzikos neuromokslininkės, San Francisko universiteto profesorės Indrės Viskontas atvira paskaita „How Music Can Make You Better“ („Kaip muzika gali jus padaryti geresniais“).

Liepos 3 d. VU „Aula Parva“ salėje vyksiančią paskaitą rengia ir koordinuoja VU Filosofijos fakultetas, kurio mokslininkė, Psichologijos instituto docentė dr. Ramunė Dirvanskienė drauge su dr. I. Viskontas ir kitais neuromokslininkais vykdo tyrimą apie muzikos poveikį žmogaus smegenų veiklai. Paskaita atvira visuomenei, tačiau dėl didelio susidomėjimo ir riboto vietų skaičiaus negalint sutalpinti visų norinčiųjų ją išgirsti, kviečiame stebėti paskaitą per VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyrą (VU Filosofijos fakultetas | Vilnius | Facebook). Pradžia 18 val.

Gerbiama prorektore, gerbiami kolegos dėstytojai ir dėstytojos, fakulteto darbuotojos ir darbuotojai, mieli mokslų daktarai ir daktarės, magistrai ir magistrės, visi Filosofijos fakulteto bendruomenės nariai ir bičiuliai!

Šiandieną man tenka garbė ir džiaugsmas kalbėti čia ypatingomis aplinkybėmis. Ekspertų duomenimis Lietuvos jaunimas šiuo metu yra laimingiausias pasaulyje. Kad to nebūtų per maža, pridėkime, kad daugeliui čia susirinkusiųjų šiandieną yra viena laimingiausių gyvenimo dienų. Tad šiuo metu šioje šventovėje turime neeilinę, EKSTREMALIĄ laimės koncentraciją. Laimės, kuri kunkuliuoja veržiasi per kraštus ir taškosi į visas įmanomas puses, nesutilpdama nei pavienių žmonių kūnuose, nei tarp šio pastato sienų. Ir ji čia tvyrodama gaubia mus visus.

Spaudos antraštės mirga nuo pranešimų apie religiniais vadinamus karinius konfliktus. Jau itin plačiai šnekama apie aktyvų Rusijos stačiatikių bažnyčios vaidmenį pateisinant ir net skatinant karą prieš Ukrainą. O Lietuvos Respublikos Seimo salėje vis įsiplieskia diskusijos dėl religinių bendruomenių statuso, persikėlusios ir į Europos žmogaus teisių teismą.

Bet ar taip rodomos tikrosios religijos apraiškos, ar jos iškraipymai? Kokią vietą religijos ir religiškumas užima šiuolaikinio žmogaus sąmonėje ir šiandienos visuomenėje? Kaip religijų supratimas padeda atpažinti ne tik religines, bet ir politines manipuliacijas? Kaip keičiasi religijų tyrimai ir jų studijos besikeičiančiame pasaulyje?

Apie tai kalbasi religijos studijas Vilniaus universitete dėstantys mokslininkai: VU Filosofijos fakulteto profesorė, 2022 metų Lietuvos mokslų premijos laureatė dr. Rita Šerpytytė, VU Filosofijos fakulteto docentė dr. Danutė Bacevičiūtė, VU Filologijos fakulteto docentas dr. Vilius Bartninkas ir juos kalbinantis VU Filosofijos fakulteto docentas, filosofas dr. Vytis Silius.

Išbandžiusi ne vieną sritį gyvenime – nuo aktorystės iki nuosavo verslo kūrimo – socialinių tinklų turinio kūrėja, rašytoja Beata Tiškevič nenustojo siekti pažinimo. Šiandien savo rankose ji laiko Vilniaus universiteto (VU) psichologijos bakalauro diplomą.

Birželio 26 d. įteikti aukštojo mokslo baigimo diplomai VU Filosofijos fakulteto absolventams. Tai antras pagal dydį VU fakultetas, vienijantis penkis institutus: Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų. Tad diplomai įteikti net 514 bakalaurų ir magistrų.

Viena iš jų – psichologijos bakalauro studijas diplomu Cum laude baigusi Beata.

Studijų baigimo proga B. Tiškevič papasakojo, kodėl, būdama diplomuota aktorė, socialinių tinklų turinio kūrėja, rašytoja, vis dėlto nutarė įgyti psichologo išsilavinimą.

2024 m. birželio 27 d. 10 val. kviečiame jus į seminarą A. Prioro “Laikas ir determinizmas”: filosofinė ir vertimo problematika. Seminaras vyks Filosofijos fakulteto 308 aud., (Universiteto g. 9, Vilnius)

Arthuro Prioro (1914–1969) knygos “Praeitis, dabartis ir ateitis” septintasis skyrius “Laikas ir determinizmas” yra brandžiausias Prioro bandymas sukurti nedeterministinę laiko logiką, numatančią, kad dalis ateities įvykių yra atsitiktiniai. Šiame tekste Prioras pateikia dvi išsišakojančio laiko struktūra besiremiančias teiginių apie ateitį semantikas – okamistinę ir Peirce’o, siūlančias savitus atsitiktinių teiginių apie ateitį teisingumo kriterijus. Pranešimo metu bus pristatomos pagrindinės Prioro šiame tekste išvystytos idėjos.

Pranešėjai: Živilė Pabijutaitė (Vilniaus universitetas), Pranciškus Gricius (Oksfordo universitetas, Vilniaus universitetas)

Finansavimą skyrė Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondas, sutarties Nr. MSF-JM-24/2022.

Birželio 18 d. VU Senatas pritarė naujos fakulteto bakalauro studijų programos „Tvarumas ir ateities visuomenės“ (Sustainability and Future Societies) vykdymui. Tai sociologijos krypties studijų programa, kuri bus vykdoma anglų kalba. Priėmimas prasidės šį rudenį, o programa startuos nuo 2025 m. rugsėjo mėn. Tai pirmoji studijų programa, siūloma užsienio ir Lietuvos studentams, Filosofijos fakultete ir 24-oji studijų programų pakete.

Studijų programos tikslas - parengti socialinio tvarumo ir pokyčių specialistus, kurie, taikydami socialinės atsakomybės ir lygių galimybių, miestų ir bendruomenių plėtros, viešosios politikos ir vystomojo bendradarbiavimo žinias bei naudodami metodologinius įrankius ir socialines teorijas, gebės analizuoti visuomenių raidos ir demografinės kaitos problemas, siūlyti duomenimis grįstus praktinius sprendimus, bei kurti socialines inovacijas, prisidedančias prie tvarių ir įgalintų ateities visuomenių plėtros.

Programos išskirtinumas: tarpdiscipliniškumas ir transdiscipliniškumas; problemų sprendimu grįstos dirbtuvės su partneriais; mobilumo praktika užsienyje (SHOUT projekto patirties pagrindu).

On 3 July 2024, 6 PM, we invite you to the lecture "How Music Can Make You Better" by Ph.D. Indrė Viskontas from the University of San Francisco.

The lecture will take place at the Vilnius University Aula Parva (2nd floor), VU Central Palace (Universiteto str. 3, Vilnius)

If you intend to participate, please fill in the registration form - https://forms.office.com/e/nbM8cXtWFw

Evidence of music has been found in every culture, every civilization and every era of humanity. Amongst the oldest human-made artifacts are bone flutes, dating back 40,000 years. But many of us still think of music as a luxury - a form of entertainment - a ‘nice to have’ but not an essential part of our lives. In this talk, neuroscientist and opera singer/stage director Indre Viskontas will demonstrate that music exists only in our individual brains, but that it has the utility of a swiss-army knife: a tool that can be put to many different uses. As such, it has the capacity to make us better by optimizing our minds, healing our bodies, rewiring our brains and connecting us to one another. In the midst of the 100th Anniversary of the Lithuanian Song and Dance Festival, Dr. Viskontas is leading an international team of researchers to track the impact of music on our collective wellbeing.

Ar posakis „nepakeičiamų nėra“ gali būti pritaikytas pagalbos specialistams, kurie ypač pastarųjų metų sveikatos, demografinių ir geopolitinių krizių akivaizdoje parodė, kad filantropiškai grįstos profesijos vis dar yra reikalingos, žmonijai susiduriant su įvairiais iššūkiais? Ar dirbtinio intelekto (DI) technologijas galima ir saugu taikyti socialiniame darbe?

Vilniaus universiteto (VU) jaunųjų mokslininkų komanda šiuo metu atlieka tyrimą apie didelių kalbos modelių (DKM, angl. Large Language Models) poveikį socialinio darbo profesijai. Ieškoma atsakymo į klausimą, kokių galimybių ir rizikų sukelia dirbtiniu intelektu (DI) grįstų technologijų taikymas dirbant su žmonėmis.