Atviros psichologijos paskaitos - „Apie žmogų įvairiai“
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU FsF) šį rudenį švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir fakultete vykdomų psichologijos studijų 55-metį. Ta proga fakultetas visus susidomėjusius kviečia į atvirų paskaitų ciklą „Apie žmogų įvairiai“, kurį rugsėjo 25–26 d. pradės VU FsF Psichologijos insituto rengiamos paskaitos aktualiomis visuomenei psichinės sveikatos temomis, tokiomis kaip jaunimo trauminės patirtys, profesinis perdegimas, senėjimas, kūno ir judesio psichologija.
Skaityti daugiau
2024 m. rugsėjo 26 d. 17 val. VU Filosofijos fakultete, 201 a. Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Saulius Geniušas skaitys paskaitą „Hanso-Georgo Gadamerio hermeneutikos pagrindai“
2024 rugsėjo 24 d. 15 val. Socialinio darbo IV kurso Socialinės ekologijos dalyką studijuojantiems sutentams doc. dr. Oksana Boiko skaitys paskaitą labai aktualia šiandien tema: „Socialinis darbas karo metu. Ukrainos patirtis“.
Iškiliausio šiuolaikinio lietuvių filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Šliogerio (1944–2019) mąstymas ir darbai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas yra filosofija, kiek ji svarbi šių dienų žmogui, kokia jos misija dabarties pasaulyje, koks jos santykis su gimtąja filosofo kalba ir šalies kultūra. Arvydas Šliogeris, teoro akimis išvydęs ir pamilęs Filosofijos žemę, savo tekstais mus veda į autentišką Filosofijos vietą, kad Filosofiją regėtume ne kaip fragmentuotą ir paraštinę kultūros sritį, savo ruožtu suskilusią į sritinių filosofijų duženas, o kaip vientisą, organišką ir labai svarbią mūsų santykio su tikrove formą. Arvydo Šliogerio tekstai lietuvių filosofiją iš vien profesionalams įdomios akademinės disciplinos pavertė reikšminga bendrosios kultūros ir viešojo gyvenimo dalimi. Mąstytojas suformavo – ar net sukūrė – tokią filosofinę lietuvių kalbą, kuria mąsto ir kalba dabartinės Lietuvos filosofų kartos. Filosofinė Arvydo Šliogerio kalba įsteigė aukščiausią ir prakilniausią lietuviškojo kalbėjimo apie žmogų ir pasaulį registrą, be kurio dvasinis tautos gyvenimas nebūtų vainikuotas ta viršūne, į kurią dabar žvelgiame su pasigėrėjimu ir pasididžiavimu, o ją kontempliuodami patys tampame įkvepiami autentiškai būčiai ir mąstymui.
Konferencija rengiama solidarizuojantis su filosofu Uladzimiru Mackievičiumi, nekaltai įkalintu Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos.
Prieš 35 metus – 1989-aisiais – Lietuvoje, trijose Baltijos šalyse ir visoje Europoje pučiant permainų vėjams, Vilniaus universitetas atkūrė savo Filosofijos fakultetą (VU FsF). Drauge su Vilniaus universitetu gyvavęs nuo pat jo įkūrimo pradžios 1579 m., XVIII a. pabaigoje Filosofijos fakultetas nustojo veikti, tačiau lyg Feniksas iš pelenų atgimė 1989 metais, po dramatiškų istorinių pervartų laikotarpio tapdamas vienu iš atbundančio Lietuvos valstybingumo ženklų. 
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU FsF) švenčia 35 metų atkūrimo ir 445 metų steigimo sukaktį. Drauge su universitetu gyvavęs nuo pat jo įkūrimo pradžios, Filosofijos fakultetas maždaug prieš 200 metų nustojo veikti, tačiau lyg Feniksas iš pelenų atgimė 1989 metais, tapdamas vienu iš atbundančio Lietuvos valstybingumo ženklų. Pasak VU FsF dekano profesoriaus Jono Dagio, simboliška, kad Filosofijos fakulteto atkūrimas sutapo su Baltijos keliu, žymėdamas ne tik Vilniaus universiteto, bet ir visos visuomenės išsilaisvinimą iš ideologinės kontrolės gniaužtų ir sugrįžimą į normalų intelektualinį gyvenimą.
Filosofijos fakulteto bendruomenę, bičiulius ir visus neabejingus Filosofijos fakultetui kviečiame švęsti Filosofijos fakulteto įkūrimo 445 ir atkūrimo 35 metų jubiliejų!
Šiandieniniam pasauliui susiduriant su dideliais ekologiniais ir socialiniais iššūkiais, vis svarbesnis tampa tvarumo integravimas į mokslus, asmeninį gyvenimą bei profesinę erdvę.