Psichotraumatologijos centras

FINANSAVIMAS PROJEKTAMS

• Tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Addressing Mental Health Vulnerabilities from Adolescence to Older Age: Innovating Prevention Science for Times of Change (ADVANCE)“, projekto nr. 101080323. Projekto finansavimas: Europos Horizonto programa, Sveikatos Tyrimų ir Inovacijų programa, finansuojanti institucija – European Health and Digital Executive Agency, kvietimas – HORIZON-HLTH-2022-STAYHLTH-01-two-stage. Bendras projekto biudžetas: 6 999 987,50 Eur; VU koordinuojamos dalies biudžetas: 631 862,50 Eur.
• Mokslinio tyrimo projektas „Skaitmeninės technologijos psichotraumatologijoje: inovatyvios internetinės intervencijos potrauminiam stresui veiksmingumas“ (Nr. S-MIP-23-14). Finansuoja Lietuvos mokslo taryba, 2023-2026 m. Projekto biudžetas: 148645 Eur.
• Mokslinio tyrimo projektas „Laiminga vaikystė: mažų vaikų trauminio streso įvertinimas struktūruotame žaidime“ (Nr. S-MIP-22-22). Finansuoja Lietuvos mokslo taryba. 2022-2025 m. Projekto biudžetas: 147916 Eur.
• Projektas „Inovatyvios streso analizės ir valdymo platformos kūrimas (STAMP)“ (2020-2023), projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0072. 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Projekto biudžetas 696178,88 Eur.
• Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Psichotraumatologinio įvertinimo inovacijos: kompleksines traumas išgyvenusiųjų tyrimas“ (Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-19-0048). Finansuoja Lietuvos mokslo taryba. 2020-2022 m. Projekto vadovė: dr. O. Geležėlytė. Podoktorantūros stažuotojos vadovas: prof. E. Kazlauskas. Projekto biudžetas: 66500 Eur.
• Mokslinių tyrimų projektas „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją ir tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių projektas. Projekto sutarties nr.: P-COV-20-10. Projekto biudžetas 33566 Eur.

• Tyrimo projektas „Stresas ir atsparumas paauglystėje ir jauno suaugusiojo amžiuje: tarpkultūrinis tyrimas“ (2020-2022). Dvišalis Lietuvos ir Japonijos tyrimo projektas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos tyrimų fondo. Projekto partneris – Hirošimos universitetas, Japonija. Projekto numeris – S-LJB-20-2. Projekto biudžetas (Lietuvos tyrimo dalies) – 78,174 EUR.

• Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Jaunimo pozityvi psichikos sveikata ir sąsajos su patiriamu stresu (BOOM-LT)“. 2019-2021. Vadovė dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė. Vilniaus universiteto finansuojamas projektas.
• Podoktorantūros mokslinių tyrimų projektas „Vaikystės traumos padariniai: stresas ir atsparumas (STAR-A)“. 2017-2019. Vadovė dr. Paulina Želvienė. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros skatinimas“. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0096. Projekto biudžetas 42502 Eur.
• Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Psichosocialinių veiksnių mediaciniai efektai stresinių ir trauminių patirčių psichologiniams padariniams socialinės psichotraumatologijos kontekste“ (MIP-006/2015). 2015–2017. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 87759 Eur.
• Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Vilniaus BEPP veiksmingumo studija: palyginimas su internetine psichotraumatologijos programa“. (MIP-011/2012). 2012–2014. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 53200 Eur.
• Nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui” projektas „Psichologinės gerovės psichosocialiniai veiksniai psichotraumatologijos kontekste“ (SIN-01/2012). 2012–2013. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 40480 Eur.
• Mokslininkų iniciatyva vykdomas projektas (MIP) „Ambulatorinis psichologinis įvertinimas psichotraumatologijoje” (MIP-19/2010). 2010–2011. Vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Projekto biudžetas 47380 Eur.
• Projektas „Inovatyvios streso analizės ir valdymo platformos kūrimas (STAMP)“ (2020-2023), projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0072. 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Projekto biudžetas 696178,88 Eur. 

ADVANCE, Addressing Mental Health Vulnerabilities from Adolescence to Older Age: Innovating Prevention Science for Times of Change (2023-2028)

ADVANCE yra tarptautinis tarpdisciplininis mokslinių tyrimų projektas, kurio pagrindinis tikslas - pasitelkti šiuolaikinius mokslu grįstus prevencijos metodus, siekiant mažinti psichikos sveikatos pažeidžiamumą įvairaus amžiaus ir skirtingo socialinio pagrindo grupėse.

Projekto mokslinių tyrimų paketas Lietuvoje apima (1) išsamią jaunimo psichikos sveikatos situacijos analizę Lietuvoje; (2) intervencinės psichosocialinės programos adaptavimą Lietuvoje; (3) pilotinio psichosocialinės intervencijos jaunimui veiksmingumo tyrimo įgyvendinimą; (4) pagrindinio didelės apimties psichosocialinės intervencijos jaunimui veiksmingumo tyrimo įgyvendinimą; (5) psichosocialinės intervencijos jaunimui plėtros strategijos kūrimą; (6) dalyvavimą kitų institucijų koordinuojamose veiklose (ekonominio efektyvumo analizės, tarpdisciplininių žinių integravimo, kt.).

Oficiali projekto internetinė svetainė: https://advancementalhealth.ku.dk/members/vu/

Pagrindiniai tyrėjai Lietuvoje: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, doc. dr. Paulina Želvienė, asist. dr. Austėja Dumarkaitė, dokt. Agnietė Kairytė, dokt. Livija Žiemienė.

Projekto partneriai: koordinuojanti institucija – Kopenhagos universitetas (Danija), Centrinis psichikos sveikatos institutas (Vokietija), Psichikos sveikata Europoje (Mental Health Europe) (Belgija), Turku universitetas (Suomija), Heidelbergo universitetinė klinika (Vokietija), Porto universitetas (Portugalija), Veronos universitetas (Italija), Vilniaus universitetas (Lietuva), Amsterdamo Vrije universitetas (Nyderlandai), Pasaulio Sveikatos Organizacija (Šveicarija), Kopenhagos universiteto Nacionalinė biblioteka (Danija), Ženevos universitetas (Šveicarija). 

Projekto finansavimas: Europos Horizonto programa, Sveikatos Tyrimų ir Inovacijų programa, finansuojanti institucija – European Health and Digital Executive Agency, kvietimas – HORIZON-HLTH-2022-STAYHLTH-01-two-stage. Projekto nr. 101080323. 

SPRING-LT, Internetinės intervencijos potrauminiam stresui veiksmingumo tyrimas (2023-2026)

SPRING yra inovatyvi 8 savaičių trukmės internetinė į traumą orientuotos kognityvinės elgesio terapijos (TF-CBT) principais paremta programa (su psichologo įsitraukimu), skirta mažinti potrauminio streso simptomus. Programą sukūrė Kardifo universiteto (JK) mokslininkai psichotraumatologai.

Šio tyrimo tikslas - adaptuoti internetinę intervenciją SPRING Lietuvos populiacijai ir įvertinti jos veiksmingumą mažinant TLK-11 potrauminio streso simptomus.

Daugiau informacijos apie tyrimą: www.spring.potrauminiamstresui.lt

Pagrindiniai tyrėjai: doc. dr. Odeta Geležėlytė, dokt. Augustė Nomeikaitė, dokt. Greta Guogaitė.

Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Kardifo universiteto mokslininkais.

Mokslinės publikacijos:

Gelezelyte, O., Guogaite, G., Nomeikaite, A., Bisson, J.I., Lewis, C. and Kazlauskas, E. (2024). Efficacy of an internet-based guided trauma-focused intervention in reducing ICD-11 posttraumatic stress disorder symptoms: study protocol of a randomized controlled trial. BMC Psychiatry, 24(1). https://doi.org/10.1186/s12888-024-06097-0.

IN-LIFE, Psichotraumatologinis tyrimas psichiatrijos stacionare „Sunkios gyvenimo patirtys ir psichologinė savijauta“ (2023-2024)

Pagrindinis šio tyrimo tikslas - įvertinti potencialiai traumuojančių patirčių bei TLK-11 su stresu susijusių sutrikimų paplitimą ir sąsajas su kitais psichikos sveikatos rodikliais psichiatrijos stacionare besigydančių asmenų imtyje.

Pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas ir doc. dr. Odeta Geležėlytė.

Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Respublikine Vilniaus Psichiatrijos ligonine.

HACHI, Laiminga vaikystė: mažų vaikų trauminių patirčių įvertinimas (2022-2025)

Pagrindinis tyrimo „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“ tikslas adaptuoti Danijos Pietų universiteto mokslininkų psichologų sukurtą instrumentą Lietuvoje, skirtą įvertinti mažų vaikų (4 - 8 m.) nepalankias patirtis ir savijautą. OCTS (angl. Odense Child Trauma Screening) adaptacija Lietuvoje suteiktų galimybę šalies specialistams įgyti ir naudoti moksliniais tyrimais patvirtintą mažų vaikų emocinės būsenos vertinimo metodiką.

Tyrimo komandai: doc. dr. Paulina Želvienė, dr. Odeta Geležėlytė, dr. Ieva Daniūnaitė, dokt. Agnietė Kairytė, prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su prof. Ask Elklit, dr. Sille Schandorph Løkkegaard ir dr. Anne Vagner Jakobsen (Pietų Danijos universitetas, Psichologijos katedra, Nacionalinis Psichotraumatologijos centras, Danija).

Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:

Zelviene, P., Daniunaite, I., Elklit, A., Kazlauskas, E., Løkkegaard, S. S. & Gelezelyte, O. (2024). Recognizing Traumatization in Children Aged 4 to 8: A Pilot Validation Study of the Odense Child Trauma Screening (OCTS) Measure in Lithuania. Journal of Aggression, Maltreatment & Trauma, doi: 10.1080/10926771.2024.2332599

STAR-A, Stresas ir atsparumas paauglystėje (2019-2024), STAR-A-JP Japonijoje (2020-2022)

Tęstinio tyrimo “Stresas ir atsparumas paauglystėje” (STAR-A) tikslas – išsiaiškinti, kokia yra šalies paauglių psichologinė savijauta, su kokiomis nepalankiomis patirtimis susiduria paaugliai ir jų artimieji, bei kaip šios patirtys gali paveikti paauglių sveikatą, psichologines streso reakcijas ir psichologinį atsparumą.

Partneriai: Norvegijos Nacionalinis smurto ir trauminio streso tyrimų centras (Norvegija) ir Hirošimos universiteto (Japonija) psichologijos departamentas.

Pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, doc. dr. Paulina Želvienė, dr. Ieva Daniūnaitė (2019-2022), dr. Inga Truskauskaitė (2020-2022), dokt. Agnietė Kairyė (nuo 2022 m.).

Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:

Rekomendacijos mokykloms ir mokiniams „Mokinių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu. Tyrimais grįstas rekomendacijas mokykloms ir mokiniams" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę mokykloms ir mokiniams rasite čia.

Kazlauskas, E., Kairyte, A., Zelviene, P. (2023). Complex posttraumatic stress disorder in adolescence: A two-year follow-up study. Clinical Child Psychology and Psychiatry, 0(0), 1-13. https://doi.org/10.1177/13591045231187975
Kairyte, A., Truskauskaite, I., Daniunaite, I., Gelezelyte, O., & Zelviene, P. (2023). Resilience trajectories and links with childhood maltreatment in adolescence: a latent growth modeling approach. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 17(1), 10. https://doi.org/10.1186/s13034-023-00558-2
Kazlauskas, E., Jovarauskaite, L., Abe, K., Brewin, C. R., Cloitre, M., Daniunaite, I., Haramaki, Y., Hihara, S., Kairyte, A., Kamite, Y., Sugimura, K., Thoresen, S., Zelviene, P., & Truskauskaite-Kuneviciene, I. (2022). Trauma exposure and factors associated with ICD-11 PTSD and complex PTSD in adolescence : a cross-cultural study in Japan and Lithuania. Epidemiology and Psychiatric Sciences, 31(e49), 1–10. https://doi.org/10.1017/S2045796022000336
Daniunaite, I., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). Adolescents amid the COVID-19 pandemic: a prospective study of psychological functioning. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 15 (45). https://doi.org/10.1186/s13034-021-00397-z
Daniunaite, I., Cloitre, M., Karatzias, T., Shevlin, M., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). PTSD and complex PTSD in adolescence: discriminating factors in a population-based cross-sectional study. European Journal of Psychotraumatology, 12, 890937. https://doi.org/10.1080/20008198.2021.1890937
Zelviene, P., Daniunaite, I., Hafstad, G.S., Thoresen, S., Truskauskaite-Kuneviciene, I., & Kazlauskas, E. (2020). Patterns of abuse exposure and effects of abuse on psychosocial functioning among Lithuanian adolescents: A latent class analysis approach. Child Abuse and Neglect, 108, 104684. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2020.104684
Kazlauskas, E., Zelviene, P., Daniunaite, I., Hyland, P., Kvedaraite, M., Shevlin, M., & Cloitre, M. (2020). The structure of ICD-11 PTSD and Complex PTSD in adolescents exposed to potentially traumatic experiences. Journal of Affective Disorders, 265, 169–174. https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.01.061

Daugiau informacijos apie vykdomą tyrimą: el. paštu

ANKSTESNI PROJEKTAI

 

Gedulo sunkumų ir įveikos tyrimas (2022-2023)

Tyrimu siekiama geriau suprasti gedulo po artimojo netekties reakcijas ir jų rizikos bei apsauginius veiksnius. Tyrimo rezultatai prisidės prie geresnio apsunkinto gedulo reakcijų atpažinimo Lietuvoje. Taip pat tyrime bus vertinama, kaip su COVID-19 pandemija susiję veiksniai siejasi su gedulo reakcijomis bei kitais psichikos sveikatos sunkumais.
Daugiau informacijos apie tyrimą: www.gedulotyrimas.lt
Tyrimą atlieka Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Utrecht universiteto mokslininkais iš Nyderlandų.
Tyrimas nėra finansuojamas projektinėmis lėšomis.

 Atpažinti psichologinę traumą - Tarptautinio traumos interviu (ITI) tyrimas Lietuvoje (2020-2023)

Tyrimą „Atpažinti psichologinę traumą“ tyrimą atlieka Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologai, bendradarbiaudami su Kardifo universiteto mokslininkais iš Jungtinės Karalystės. Šiuo tyrimu siekiama validuoti lietuvišką Tarptautinio traumos interviu (ITI, Roberts et al., 2019) versiją. Tai pusiau struktūruotas interviu, skirtas įvertinti potrauminio streso ir kompleksinio potrauminio streso simptomus, remiantis TLK-11 kriterijais. Tyrimo rezultatai taip pat padės tyrėjų komandai geriau suprasti asmenų reakcijas į trauminius įvykius. Tyrimas itin svarbus siekiant gerinti trauminių patirčių atpažinimą Lietuvoje bei tobulinti psichologinės pagalbos galimybes traumas patyrusiems asmenims. 
Pagrindiniai tyrėjai: dr. Odeta Geležėlytė, dokt. Monika Kvedaraitė, Agnietė Kairytė, Simona Burlėgaitė, Greta Raklevičiūtė, prof. Evaldas Kazlauskas.
Publikacijos:
Gelezelyte, O., Roberts, N. P., Kvedaraite, M., Bisson, J. I., Brewin, C. R., Cloitre, M., Kairyte, A., Karatzias, T., Shevlin, M., & Kazlauskas, E. (2022). Validation of the International Trauma Interview (ITI) for the Clinical Assessment of ICD-11 Posttraumatic Stress Disorder (PTSD) and Complex PTSD (CPTSD) in a Lithuanian Sample. European Journal of Psychotraumatology, 13(1). https://doi.org/10.1080/20008198.2022.2037905
Gelezelyte, O., Kvedaraite, M., Kairyte, A., Roberts, N. P., & Bisson, J. I. (2022). The mediating role of complex posttraumatic stress and borderline pattern symptoms on the association between sexual abuse and suicide risk. Borderline Personality Disorder and Emotion Dysregulation, 1–8. https://doi.org/10.1186/s40479-022-00183-z
Kairyte, A., Kvedaraite, M., Kazlauskas, E., & Gelezelyte, O. (2022). Exploring the links between various traumatic experiences and ICD-11 PTSD and Complex PTSD: A cross-sectional study. Frontiers in Psychology, 13. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2022.896981

 FOREST, Internetinė intervencija medicinos personalui (2020-2023)

FOREST - 6 savaičių trukmės internetinė programa, skirta medicinos slaugytojams, savo darbe susiduriantiems su stresu.
Dėl savo darbo specifikos didelė dalis medicinos personalo patiria itin aukštą streso lygį, kuris gali sukelti įvairius psichologinius sunkumus bei perdegimą. Vienas iš galimų pagalbos būdų – psichologinė internetu teikiama pagalba, kuomet norintieji gali savarankiškai naudotis programa bei gauti asmeninį individualizuotą grįžtamąjį ryšį iš psichologo. Šio tyrimo tikslas - įvertinti psichosocialinės internetu teikiamos intervencijos veiksmingumą medicinos slaugytojams, susiduriantiems su stresu.
Pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dr. Lina Jovarauskaitė, dokt. Austėja Dumarkaitė, dokt. Augustė Nomeikaitė, prof. dr. Gerhard Andersson.
Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.
Publikacijos:
Jovarauskaite, L., Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Jovaisiene, I., Andersson, G., Kazlauskas, E. (2021). Internet-based stress recovery intervention FOREST for healthcare staff amid COVID-19 pandemic: study protocol for a randomized controlled trial. Trials. https://doi.org/10.1186/s13063-021-05512-1
Dumarkaite, A., Truskauskaite, I., Andersson, G., Jovarauskaite, L., Jovaisiene, I., Nomeikaite, A., & Kazlauskas, E. (2023). The efficacy of the internet-based stress recovery intervention FOREST for nurses amid the COVID-19 pandemic: A randomized controlled trial. International Journal of Nursing Studies, 138.  https://doi.org/10.1016/j.ijnurstu.2022.104408

ESTSS COVID-19 ADJUST tyrimas Europoje (2020-2022)

COVID-19 pandemijos metu daug žmonių patiria stresą, įtampą, nerimą ar baimę. Tai gali turėti neigiamų pasekmių savijautai, tačiau vis dar nėra žinoma, kokios konkrečios tos pasekmės. Mums rūpi žmonių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu bei kaip jie įveikia su tuo susijusį stresą ir kylančią įtampą. Šiuo tyrimu norime geriau suprasti su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusius rizikos faktorius, stresorius bei žmonių poreikius skirtingose Europos šalyse.
Apie tyrimą. Tyrimą inicijavo Europos trauminio streso tyrimų asociacija (European Society of Traumatic Stress Studies, ESTSS). Jis vykdomas vienuolikoje Europos šalių (Lietuvoje, Švedijoje, Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Sakartvele ir Nyderlanduose). Tai plataus masto kelių etapų apklausa, vykdoma įvairiose skirtingai koronaviruso paveiktose šalyse, suteikianti unikalių galimybių analizuoti ir palyginti žmonių patirtus psichologinius sunkumus, streso įveikos būdus bei poreikius. Siekiama geriau suprasti, kokios pagalbos žmonėms labiausiai reikia tokiose situacijose. Tyrėjų tikslas yra teikti mokslu grįstas praktines rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendinamos ir prieinamos, susidūrus su krizės sukeltais psichologiniais sunkumais.
Tyrimo vykdymą Lietuvoje koordinuoja VU Psichotraumatologijos centras.
Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, dr. Odeta Geležėlytė, dokt. Monika Kvedaraitė ir dokt. Augustė Nomeikaitė.
Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:
Gelezelyte, O., Dragan, M., Grajewski, P., Kvedaraite, M., Lotzin, A., Skrodzka, M., Nomeikaite, A., &  Kazlauskas, E. (2021). Factors associated with suicide ideation in Lithuania and Poland amid the COVID-19 pandemic. Crisis.https://doi.org/10.1027/0227-5910/a000814
Lotzin, A., Aakvaag, H.F., Acqarini, E., Ajdukovic, D., Ardino, V., Böttche, M., Bondjers, K., Bragesjö, M., Dragan, M., Grajewski, P., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Javakhishvili, J., Kazlauskas, E., Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Makhashvili. N., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., & Schäfer, I. 2020). Stressors, coping and symptoms of adjustment disorder in the course of COVID-19 pandemic – Study protocol of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS) pan-European study. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780832. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780832

Still Me - 8 savaičių trukmės internetinė programa, skirta jauniems suaugusiesiems, patyrusiems sukrečiančių gyvenimo įvykių ir dėl to išgyvenantiems sunkumų. Registracija į Still Me programą yra uždaryta.
Didelė dalis jaunų žmonių yra patyrę bent vieną sukrečiantį (trauminį) įvykį. Po trauminės patirties neretai iškyla sunkumų, apsunkinančių kasdienį asmens gyvenimą. Pavyzdžiui, asmuo pakartotinai vis išgyvena trauminį įvykį, jam tampa būdingos vengimo reakcijos, padidėja jautrumas. Vienas iš galimų pagalbos būdų - internetu teikiama psichologinė pagalba, kuomet norintieji gali savarankiškai naudotis programa bei, esant poreikiui, susisiekti su psichologu. Daugiau informacijos apie programą: www.stillme.lt. Šio tyrimo tikslas - įvertinti psichosocialinės internetu teikiamos dėmesingu įsisąmoninimu paremtos intervencijos veiksmingumą asmenims, patiriantiems po trauminės patirties atsiradusius potrauminio streso sunkumus.
Pagrindiniai tyrėjai: dokt. Austėja Dumarkaitė, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, prof. dr. Evaldas Kazlauskas, prof. dr. Gerhard Andersson. 
Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.
Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:
Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Andersson, G., & Kazlauskas, E. (2022). The Effects of Online Mindfulness-Based Intervention on Posttraumatic Stress Disorder and Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptoms : A Randomized Controlled Trial With 3-Month. Frontiers in Psychiatry, 13(March), 1–9. https://doi.org/10.3389/fpsyt.2022.799259
Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Andersson, G., Mingaudaite, J., & Kazlauskas, E. (2021). Effects of Mindfulness-Based Internet Intervention on ICD-11 Posttraumatic Stress Disorder and Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptoms: a Pilot Randomized Controlled Trial. Mindfulness https://doi.org/10.1007/s12671-021-01739-w

SLAUGAU ARTIMĄ, Internetinė intervencija slaugantiems artimąjį (2019-2023)

Slaugau artimą - 8 savaičių trukmės internetinė programa, skirta asmenims, kurie slaugo savo artimąjį ir dėl to susiduria su psichologiniais sunkumais. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės sparčiai daugėja žmonių, kuriems yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Labai dažnai slaugyti imasi šeimos nariai ar kiti šalia esantys žmonės. Artimojo slaugymas yra sudėtinga užduotis; dažnai asmenys, kurie slaugo savo artimąjį, turi ir kitų įsipareigojimų (pvz., darbą, šeimą). Dėl to artimojo slaugymas gali kelti stresą, liūdesį, nerimą ir kt. Neretai jie neturi galimybės gauti reikiamos psichologinės pagalbos. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichosocialinės internetinės intervencijos veiksmingumą asmenų, slaugančių savo artimuosius, savijautai.
Pagrindiniai tyrėjai: prof. dr. Evaldas Kazlauskas, prof. dr. Gerhard Andersson, prof. dr. Robbert Sanderman, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dokt. Austėja Dumarkaitė, dokt. Ieva Biliūnaitė. Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Linköping universiteto (Švedija) tyrėjų grupe.
Mokslinėse publikacijose paskelbti tyrimo rezultatai:
Biliunaite I., Kazlauskas E., Sanderman R., & Andersson, G. (2022). Informal caregiver support needs and burden: a survey in Lithuania. BMJ Open,12:e054607. http://dx.doi.org/10.1136/bmjopen-2021-054607
Biliunaite, I., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Dumarkaite, A., & Andersson, G. (2021). Internet-based cognitive behavioral therapy for informal caregivers: Randomized controlled pilot trial. Journal of Medical Internet Research, 23(4):e21466. https://doi.org/10.2196/21466 
Biliunaite, I., Dumarkaite, A., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Andersson, G. (2021). ICBT program for improving informal caregiver well-being: a qualitative study. Internet Interventions. https://doi.org/10.1016/j.invent.2021.100361 

BOOM-LT, Bochumo optimizmo tyrimas Lietuvoje (2019-2022)

BOOM-LT - tai studentų streso ir psichikos sveikatos tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti: (1) kokių sunkumų patiria jauni suaugę studijų metų; (2) kokie veiksniai yra svarbūs, siekiant sumažinti streso lygį ir paskatinti psichikos sveikatą tapsmo suaugusiuoju laikotarpiu.
BOOM tyrimas buvo inicijuotas Vokietijos mokslininkų ir įvairiose pasaulio šalyse yra vykdomas nuo 2011 metų. BOOM-LT pirmasis tokios didelės apimties jaunimo psichikos sveikatos tyrimas Lietuvoje, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ruhr-Bochum universiteto Vokietijoje Klinikinės psichologijos ir psichoterapijos departamento mokslininkais.
Tęstinį BOOM-LT tyrimą nuo 2019 m. įgyvendina Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės. Tyrimo įgyvendinime taip pat dalyvauja dokt. Austėja Dumarkaitė, magistrantūros pakopos studentės Rūta Ostreikaitė-Jurevičė ir Margarita Juodsnukytė.
Trumpą tyrimo ataskaitą galite matyti čia.

ANDI-ON, Potrauminis stresas ir vėžys (2019-2021)

Prostatos vėžys yra viena iš dominuojančių vėžio formų pasaulyje. Vis dėlto, profilaktinės vėžio patikros programos yra gana kontroversiškas klausimas, nes yra susijusios su sveikų žmonių tikrinimu. Jiems profilaktinės patikros nauda sveikatai neturi kelti abejonių ar itin didelio streso. Todėl profilaktiniuose tikrinimuose turi būti kuo tiksliau įvertinta laukiama nauda sveikatai, įvairūs šalutiniai efektai, atlikti kiti tyrimai, parodantys patikros metodo efektyvumą mažesnėse grupėse prieš pradedant populiacines atsitiktinės patikros programas.
Šiuo tyrimu siekiama sužinoti apie asmenų, dalyvaujančių vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, fizinę ir psichologinę sveikatą. Tyrimas prisidėtų prie geresnio supratimo, su kokiais sunkumais susiduria asmenys, kurie dalyvauja ankstyvosios vėžio diagnostikos programoje. Tai padėtų didinti profilaktinių programų efektyvumą. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas.
Tyrimas atliekant bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu (dokt. gyd. A. Patašius, vyr.m.d. dr. G. Smailytė), prof. E.Kazlauskas, dokt. Monika Kvedaraitė, PTC studentė-tyrėja M.Rudytė.

POLSTRESS, Policijos pareigūnų PTSS ir atsparumas

Policijos pareigūnų patiriamas stresas gerokai skiriasi nuo kitų profesijų atstovų patiriamų stresorių, kadangi tenka susidurti su mirtimi arba situacijomis, kai kyla reali grėsmė žmogaus gyvybei. Visuotinai pripažįstama, kad darbas policijoje yra viena pavojingiausių profesijų, policijos pareigūnams ypač dažnai tenka patirti pavojingų stresorių poveikį. Tarnybos metu patiriami traumuojantys įvykiai, tampama jų liudininkais, susiduriama su pavojais sveikatai ir gyvybei. Didelė stresinė įtampa gali turėti neigiamos įtakos pareigūnų darbo rezultatams, motyvacijai atlikti savo pareigas, savijautai bei sveikatai.
Pagrindinis tyrimo tikslas: nustatyti patyrusių ir pradedančių policijos pareigūnų patiriamą stresą, įveiką ir sąsajas su savijauta. Planuojama tyrimo imtis: 500 tyrimo dalyvių. Numatomos dvi grupės: 1) būsimieji policijos pareigūnai (studentai) ir 2) dirbantys policijos pareigūnai. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas.
Pagrindiniai tyrėjai: doc. dr. N.Grigutytė, prof. E.Kazlauskas, dokt. M.Kvedaraitė. Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Amsterdamo universitetu, Nyderlandai.

MEDSTRESS, Medicinos personalo patiriamas stresas ir įveika

Stipraus ir lėtinio pobūdžio stresoriai, su kuriais susiduria medicinos personalas, yra susiję su padidėjusia psichikos sunkumų rizika, įskaitant depresiją, nerimą, miego sutrikimus ir nuovargį, nutrūkusius santykius, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, santuokinę disfunkciją, per ankstyvą išėjimą į pensiją ir savižudybę. Ilgalaikės problemos darbe medicinos personalą gali paskatinti naudoti neadaptyvias ar žalingas streso įveikos strategijas (pvz., alkoholio ar medikamentų naudojimas), o patyrus trauminius stresorius gali išsivystyti potrauminio streso ir kiti adaptacijos sutrikimai
Šio tyrimo tikslas: įvertinti medicinos personalo patiriamą psichologinę gerovę, depresiškumą, nerimą, stresą ir įveiką. Taip pat planuojama atlikti lyginamąjį Lietuvos ir Jungtinės Karalystės medicinos personalo psichologinės gerovės palyginimo tyrimą. Tyrimo metu planuojama apklausti 300 sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių asmenų. Tyrimo vykdymui buvo suteiktas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas. 
Pagrindiniai tyrėjai: prof. Evaldas Kazlauskas, doc. dr. Ieva Norkienė ir dokt. Monika Kvedaraitė. Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos bei Barking, Havering and Redbridge University Hospital (JK).

BADI trumpa adaptacijos sutrikimo intervencija

Registracija į BADI programą yra sustabdyta. Dėkojame visiems naudojusiems BADI ir dalyvavusiems BADI programos tyrimuose. Mūsų tyrimai parodė, kad BADI programa yra veiksminga žmonėms, kurie siekia susitvarkyti su stresu. Susipažinti su BADI tyrimų rezultatais galite mūsų publikuotuose moksliniuose straipsniuose. Ateityje planuojame vykdyti naujus psichologinės pagalbos internetu projektus ir tyrimus. Visas naujienas sekite Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro internetiniame puslapyje.

Kilus klausimams, prašome kreiptis VU Psichotraumatologijos centro el. paštu: .

Ankstesnės publikacijos

Lotzin, A., Krause, L., Acquarini, E., Ajdukovic, D., Anastassiou-Hadjicharalambous, X., Ardino, V., Bondjers, K., Böttche, M., Dragan, M., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Grajewski, P., Javakhishvili, J. D., Kazlauskas, E., Lenferink, L., Lioupi, Ch., Lueger-Schuster, L., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., Sveen, J., Tsiskarishvili, L., Zrnic Novakovic, I., Schäfer, I. & ADJUST Study Consortium (2022) Risk and protective factors for posttraumatic stress disorder in trauma-exposed individuals during the COVID-19 pandemic findings from a pan-European study, European Journal of Psychotraumatology, 13:2, 2138099, https://doi.org/10.1080/20008066.2022.2138099

Kairyte, A., Kvedaraite, M., Kazlauskas, E., & Gelezelyte, O. (2022). Exploring the links between various traumatic experiences and ICD-11 PTSD and Complex PTSD: A cross-sectional study. Frontiers in Psychology, 13. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2022.896981

Abe, K., Daniunaite, I., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Sugimura, K., Zelviene, P., Hihara, S., Kamite, Y., & Kazlauskas, E. (2022). Cross-Cultural Comparison of ICD-11 Adjustment Disorder Prevalence and Its Risk Factors in Japanese and Lithuanian Adolescents. Brain Sciences, 12(1172). https://doi.org/10.3390/brainsci12091172

Kazlauskas, E, Elklit, A., & Truskauskaite, I. (2022). A Longitudinal Course of ICD-11 Adjustment Disorder Symptom Profiles: A 12-Month Follow-Up Study. Psychopathology. https://doi.org/10.1159/000525630 DOWNLOAD

Tur, C., Campos, D., Suso-Ribera, C., Kazlauskas, E., Castilla, D., Zaragoza, I., García-Palacios, A., & Quero, S. (2022). An Internet-delivered Cognitive-Behavioral Therapy (iCBT) for Prolonged Grief Disorder (PGD) in adults: A multiple-baseline single-case experimental design study. Internet Interventions, 29(July), 100558. https://doi.org/10.1016/j.invent.2022.100558

Kazlauskas, E., Jovarauskaite, L., Abe, K., Brewin, C. R., Cloitre, M., Daniunaite, I., Haramaki, Y., Hihara, S., Kairyte, A., Kamite, Y., Sugimura, K., Thoresen, S., Zelviene, P., & Truskauskaite-Kuneviciene, I. (2022). Trauma exposure and factors associated with ICD-11 PTSD and complex PTSD in adolescence : a cross-cultural study in Japan and Lithuania. Epidemiology and Psychiatric Sciences, 31(e49), 1–10. https://doi.org/10.1017/S2045796022000336

Jovarauskaite, L., Murphy, D., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Dumarkaite, A., Andersson, G., & Kazlauskas, E. (2022). Associations between moral injury and ICD-11 post-traumatic stress disorder (PTSD) and complex PTSD among help-seeking nurses: a cross-sectional study. BMJ Open, 12(e056289), 1–6. https://doi.org/10.1136/bmjopen-2021-056289

Javakhishvili, J. D., Arnberg, F., Greenberg, N., Kazlauskas, E., Lotzin, A., & Xavier, M. (2022). Dealing with the COVID-19 pandemic in Europe: five lessons from the European Society for Traumatic Stress Studies. European Journal of Psychotraumatology, 13(1), 2046330. https://doi.org/10.1080/20008198.2022.2046330

Gelezelyte, O., Kvedaraite, M., Kairyte, A., Roberts, N. P., & Bisson, J. I. (2022). The mediating role of complex posttraumatic stress and borderline pattern symptoms on the association between sexual abuse and suicide risk. Borderline Personality Disorder and Emotion Dysregulation, 1–8. https://doi.org/10.1186/s40479-022-00183-z

Gelezelyte, O., Roberts, N. P., Kvedaraite, M., Bisson, J. I., Brewin, C. R., Cloitre, M., Kairyte, A., Karatzias, T., Shevlin, M., & Kazlauskas, E. (2022). Validation of the International Trauma Interview (ITI) for the Clinical Assessment of ICD-11 Posttraumatic Stress Disorder (PTSD) and Complex PTSD (CPTSD) in a Lithuanian Sample. European Journal of Psychotraumatology, 13(1). https://doi.org/10.1080/20008198.2022.2037905

Brailovskaia, J., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kazlauskas, E., Gelezelyte, O., Teismann, T., & Margraf, J. (2022). Physical activity, mental and physical health during the Covid-19 outbreak: longitudinal predictors of suicide ideation in Germany. Journal of Public Health. https://doi.org/10.1007/s10389-022-01708-0

Karatzias, T., Knefel, M., Maercker, A., Cloitre, M., Reed, G., Bryant, R. A., Ben-Ezra, M., Kazlauskas, E., Jowett, S., Shevlin, M., & Hyland, P. (2022). The Network Structure of ICD-11 Disorders Specifically Associated with Stress: Adjustment Disorder, Prolonged Grief Disorder, Posttraumatic Stress Disorder, and Complex Posttraumatic Stress Disorder. Psychopathology, 1–9. https://doi.org/10.1159/000523825

Kazlauskas, E., Jovarauskaite, L., & Gelezelyte, O. (2022). Measuring Mental Health Professionals’ Trauma Care Competencies: Psychometric Properties of the Novel Readiness to Work With Trauma-Exposed Patients Scale. Psychological Trauma : Theory, Research, Practice and Policy. https://doi.org/10.1037/tra0001231 DOWNLOAD

Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Andersson, G., & Kazlauskas, E. (2022). The Effects of Online Mindfulness-Based Intervention on Posttraumatic Stress Disorder and Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptoms : A Randomized Controlled Trial With 3-Month. Frontiers in Psychiatry, 13(March), 1–9. https://doi.org/10.3389/fpsyt.2022.799259

Biliunaite, I., Kazlauskas, E., Sanderman, R., & Andersson, G. (2022). Informal caregiver support needs and burden: A survey in Lithuania. BMJ Open, 12(1), 1–12. https://doi.org/10.1136/bmjopen-2021-054607

Grazulyte, D., Norkiene, I., Kazlauskas, E., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kolevinskaite, S., Ringaitiene, D. & Sipylaite, J., (2021). Predictors of long-term HRQOL following cardiac surgery: a 5-year follow-up study. Health and Quality of Life Outcomes, 19 (197). https://doi.org/10.1186/s12955-021-01838-1

Zelviene, P., Jovarauskaite, L., & Truskauskaite-Kuneviciene, I. (2021). The Psychometric Properties of the Resilience Scale (RS-14) in Lithuanian Adolescents. Frontiers in psychology, 12, 1747. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2021.667285

Brailovskaia, J., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Margraf, J., Kazlauskas, E. (2021). Coronavirus (COVID-19) outbreak: Addictive social media use, depression, anxiety and stress in quarantine – an exploratory study in Germany and Lithuania. Journal of Affective Disorders Reports. https://doi.org/10.1016/j.jadr.2021.100182

Kvedaraite, M., Gelezelyte, O., Karatzias, T., Roberts, N., & Kazlauskas, E. (2021). Mediating role of avoidance of trauma disclosure and social disapproval in ICD-11 post-traumatic stress disorder and complex post-traumatic stress disorder: Cross-sectional study in a Lithuanian clinical sample. BJPsych Open, 7(6), E217. https://doi.org/10.1192/bjo.2021.1055

Kvedaraite M., Gelezelyte O., Kairyte A., Roberts N.P., Kazlauskas E. (2021). Trauma exposure and factors associated with ICD-11 PTSD and complex PTSD in the Lithuanian general population. International Journal of Social Psychiatry. https://doi.org/10.1177%2F00207640211057720

Biliunaite I., Kazlauskas E., Sanderman R., & Andersson G. (2021). Process Evaluation of Internet-Based Cognitive Behavioral Therapy Intervention for Informal Caregivers. Front. Med. 8:725510. https://doi.org/10.3389/fmed.2021.725510

Kazlauskas E, Gelezelyte O, Nomeikaite A, Zelviene P. (2021). Posttraumatic Stress Disorder and Adjustment Disorder in Lithuanian Healthcare in 2018–2020: A Nation-Wide Cohort Study of the Effects of COVID-19 Pandemic. Healthcare 9(11):1422. https://doi.org/10.3390/healthcare9111422

Lotzin, A., Krause, L., Acquarini, E., Ajdukovic, D., Ardino, V., Arnberg, F., Böttche, M., Bragesjö, M., Dragan, M., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Grajewski, P., Anastassiou-Hadjicharalambous, X., Javakhishvili, J. D., Kazlauskas, E., Lenferink, L., Lioupi, C., Lueger-Schuster, B., Tsiskarishvili, L., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., Zrnic, I., Schäfer I. & ADJUST Study Consortium (2021). Risk and protective factors, stressors, and symptoms of adjustment disorder during the COVID-19 pandemic – First results of the ESTSS COVID-19 pan-European ADJUST study. European Journal of Psychotraumatology, 12:1, DOI: 10.1080/20008198.2021.1964197

Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Andersson, G., Mingaudaite, J., & Kazlauskas, E. (2021). Effects of Mindfulness-Based Internet Intervention on ICD-11 Posttraumatic Stress Disorder and Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptoms: a Pilot Randomized Controlled Trial. Mindfulness https://doi.org/10.1007/s12671-021-01739-w 

Truskauskaite-Kuneviciene, I., Brailovskaia, J., Margraf, J., Kazlauskas, E. (2021). Evidence on Resilient Initial Response to COVID-19 Pandemic Among Youth: Findings From the Prospective Study of Mental Health in Two European Countries. Emerging Adulthood, 1-10. https://doi.org/10.1177%2F21676968211031120

Brailovskaia, J., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kazlauskas, E., & Margraf, J. (2021). The patterns of problematic social media use (SMU) and their relationship with online flow, life satisfaction, depression, anxiety and stress symptoms in Lithuania and in Germany. Current Psychology. https://doi.org/10.1007/s12144-021-01711-w

Jovarauskaite, L., Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Jovaisiene, I., Andersson, G., Kazlauskas, E. (2021). Internet-based stress recovery intervention FOREST for healthcare staff amid COVID-19 pandemic: study protocol for a randomized controlled trial. Trials. https://doi.org/10.1186/s13063-021-05512-1

Daniunaite, I., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). Adolescents amid the COVID-19 pandemic: a prospective study of psychological functioning. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 15 (45). https://doi.org/10.1186/s13034-021-00397-z

Gelezelyte, O., Kazlauskas, E., Brailovskaia, J., Margraf, J., & Truskauskaite-Kuneviciene, I. (2021) Suicidal ideation in university students in Lithuania amid the COVID-19 pandemic: A prospective study with pre-pandemic measures. Death Studies. https://doi.org/10.1080/07481187.2021.1947417

Gelezelyte, O., Dragan, M., Grajewski, P., Kvedaraite, M., Lotzin, A., Skrodzka, M., Nomeikaite, A., &  Kazlauskas, E. (2021). Factors associated with suicide ideation in Lithuania and Poland amid the COVID-19 pandemic. Crisis.https://doi.org/10.1027/0227-5910/a000814

Biliunaite, I., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Dumarkaite, A., & Andersson, G. (2021). Internet-based cognitive behavioral therapy for informal caregivers: Randomized controlled pilot trial. Journal of Medical Internet Research, 23(4):e21466. https://doi.org/10.2196/21466

Norkiene, I., Jovarauskaite, L., Kvedaraite, M., Uppal, E., Phull, M.K., Chander, H., Halford, K., & Kazlauskas, E. (2021). ‘Should I Stay, or Should I Go?’ Psychological Distress Predicts Career Change Ideation Among Intensive Care Staff in Lithuania and the UK Amid COVID-19 Pandemic. International Journal of Environmental Research and Public Health, 18, 2660. https://doi.org/10.3390/ijerph18052660

Daniunaitė, I., Cloitre, M., Karatzias, T., Shevlin, M., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). PTSD and complex PTSD in adolescence: discriminating factors in a population-based cross-sectional study. European Journal of Psychotraumatology, 12, 890937. https://doi.org/10.1080/20008198.2021.1890937

Biliunaite, I., Dumarkaite, A., Kazlauskas, E., Sanderman, R., Andersson, G. (2021). ICBT program for improving informal caregiver well-being: a qualitative study. Internet Interventions. https://doi.org/10.1016/j.invent.2021.100361

Cloitre, M., Brewin, C. R., Kazlauskas, E., Lueger‐Schuster, B., Karatzias, T., Hyland, P., & Shevlin, M. (2020). Commentary: The need for research on PTSD in Children and adolescents–a commentary on Elliot et al.(2020). Journal of Child Psychology and Psychiatry. https://doi.org/10.1111/jcpp.13361 

Gersons, B., Smid, G., Smit, A., Kazlauskas, E., & McFarlane, A. (2020). Can a ‘secondary disaster’ during and after the COVID-19 pandemic be mitigated? European Journal of Psychotraumatology, 11, 1815283. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1815283

Truskauskaite-Kuneviciene, I., Brailovskaia, J. Kamite, Y., Petrauskaite, G. Margraf, J., & Kazlauskas, E. (2020). Does trauma shape identity? Exploring the links between lifetime trauma exposure and identity status in emerging adulthood. Frontiers in Psychology, 11,  576044. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2020.570644

Zelviene, P., Daniunaite, I., Hafstad, G.S., Thoresen, S., Truskauskaite-Kuneviciene, I., & Kazlauskas, E. (2020). Patterns of abuse exposure and effects of abuse on psychosocial functioning among Lithuanian adolescents: A latent class analysis approach. Child Abuse and Neglect, 108, 104684. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2020.104684

Lotzin, A., Aakvaag, H.F., Acqarini, E., Ajdukovic, D., Ardino, V., Böttche, M., Bondjers, K., Bragesjö, M., Dragan, M., Grajewski, P., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Javakhishvili, J., Kazlauskas, E., Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Makhashvili. N., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., & Schäfer, I. 2020). Stressors, coping and symptoms of adjustment disorder in the course of COVID-19 pandemic – Study protocol of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS) pan-European study. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780832. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780832

Javakhishvili, J., Ardino, V., Bragesjö, M., Kazlauskas, E., Olff, O., Schäfer, I. (2020). Trauma-informed responses in addressing public mental health consequences of the COVID-19 pandemic: Position paper of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS). European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780782. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780782

Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2020). Do emotion regulation difficulties mediate association between neuroticism, insecure attachment, and prolonged grief? Death Studies, 1–9. https://doi.org/10.1080/07481187.2020.1788667

Kazlauskas, E., & Quero, S. (2020). Adjustment and coronavirus: How to prepare for COVID-19 pandemic-related adjustment disorder worldwide? Psychological Trauma: Theory, Research, Practice, and Policy, 12, S22–S24. http://dx.doi.org/10.1037/tra0000706

Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2020). Fear of death and death acceptance among bereaved adults: associations with prolonged grief. Omega: Journal of Death and Dying, 1–15. https://doi.org/10.1177/0030222820921045

Kazlauskas, E., & Grigutyte, N. (2020). Clinical psychology in Lithuania: Current developments in training and legislation. Clinical Psychology in Europe, 2, 1–10. https://doi.org/10.32872/cpe.v2i1.2835

Truskauskaite-Kuneviciene, I., Kazlauskas, E., Ostreikaite-Jurevice, R., Brailovskaia, J., & Margraf, J. (2020). Positive mental health and adjustment following life-stressors among young adults. Current Psychology, 1–6. https://doi.org/10.1007/s12144-020-00714-3

Kazlauskas, E., Eimontas, J., Olff, M., Zelviene, P., & Andersson, G. (2020). Adherence predictors in internet-delivered self-help intervention for life stressors-related adjustment disorder. Frontiers in Psychiatry, 11, 137.https://doi.org/10.3389/fpsyt.2020.00137

Kazlauskas, E., Zelviene, P., Daniunaite, I., Hyland, P., Kvedaraite, M., Shevlin, M., & Cloitre, M. (2020). The structure of ICD-11 PTSD and Complex PTSD in adolescents exposed to potentially traumatic experiences. Journal of Affective Disorders, 265, 169–174. https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.01.061

Zelviene, P., Kazlauskas, E., & Maercker, A. (2020). Risk factors of ICD-11 adjustment disorder in the Lithuanian general population exposed to life stressors. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1708617.https://doi.org/10.1080/20008198.2019.1708617

Kvedaraite, M., Zelviene, P., Elklit, A., & Kazlauskas, E. (2020). The role of traumatic experiences and posttraumatic stress on social anxiety in a youth sample in Lithuania. Psychiatric Quarterly, 91, 103–112.https://doi.org/10.1007/s11126-019-09684-7

Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Bisson, J., Karatzias, T., Kazlauskas, E., & Neil, P. R. (2020). A Cross-Cultural Comparison of ICD-11 Complex Posttraumatic Stress Disorder Symptom Networks in Austria, the United Kingdom, and Lithuania. Journal of Traumatic Stress, 33, 41–51. https://doi.org/10.1002/jts.22361

Gražulytė, D., Kazlauskas, E., Norkienė, I., Kolevinskaitė, S., Kezytė, G., Urbanavičiūtė, I., Sebastinaite, A., Korsakaitė, G., Želvienė, P., Ringaitienė, D., Šostakaitė, G., & Šipylaitė, J. (2019). Long-term quality of life and posttraumatic stress following elective cardiac surgery: preliminary findings of a 5-year follow-up study. Acta Medica Lituanica, 26, 87–92. https://doi.org/10.6001/actamedica.v26i1.3960

Patasius, A., Kincius, M., Kazlauskas, E., & Smailyte, G. (2019). The role of androgen‐deprivation therapy on suicide among patients with advanced prostate cancer: A nationwide population-based cohort study. Psycho-Oncology, 28, 2098–2100. https://doi.org/10.1002/pon.5186

Schäfer, I., Hopchet, M., Vandamme, N., Ajdukovic, D., El-Hage, W., Egreteau, L., Javakhishvili, J., Makhashvili, N., Lampe, A., Ardion, V., Kazlauskas, E., Mouthaan, J., Sijbrandij, M., Dragan, M., Lis-Turlejska, M., Figueiredo-Braga, M., Sales, L., Arnberg, F., Nazarenko, T., Nalyvaiko, N., Armour, C., & Murphy, D. (2018). Trauma and trauma care in Europe. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1556553. https://doi.org/10.1080/20008198.2018.1556553

Paliaukiene, V., Kazlauskas, E., Eimontas, J., Skeryte-Kazlauskiene, M. (2018). Music performance anxiety among students of the academy in Lithuania. Music Education Research, 20(3), 390–397. https://doi.org/10.1080/14613808.2018.1445208

Eimontas, J., Gegieckaite, G., Dovydaitiene, M., Mazulyte, E., Rimsaite, Z., Skruibis, P., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). The role of therapist support on effectiveness of an internet-based modular self-help intervention for adjustment disorder: A randomized controlled trial. Anxiety, Stress, and Coping, 31, 146–158.https://doi.org/10.1080/10615806.2017.1385065

Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Hyland, P., Zelviene, P., & Cloitre, M. (2018). The structure of ICD-11 PTSD and complex PTSD in Lithuanian mental health services. European Journal of Psychotraumatology, 9, 1414559.https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1414559

Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). Adjustment disorder: Current perspectives. Neuropsychiatric Disease and Treatment, 14, 375–381. http://dx.doi.org/10.2147/NDT.S121072

Kazlauskas, E., Gegieckaite, G., Eimontas, J., Zelviene, P., & Maercker, A. (2018). A brief measure of the International Classification of Diseases-11 adjustment disorder: Investigation of psychometric properties in adult help-seeking sample. Psychopathology, 51, 10–15. https://doi.org/10.1159/000484415

Eimontas, J., Rimsaite, Z., Gegieckaite, G., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2018). Internet-based self-help intervention for adjustment disorder: Preliminary findings. Psychiatric Quarterly, 89, 451–460. https://doi.org/10.1002/14651858.CD009028

Kazlauskas, E., Zelviene, P., Lorenz, L., Quero, S., & Maercker, A. (2017). A scoping review of ICD-11 adjustment disorder research. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1421819.https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1421819

Karatzias, T., Cloitre, M., Maercker, A., Kazlauskas, E., Shevlin, M., Hyland, P., Bisson, J., Roberts, N.P., & Brewin, C.R. (2017). PTSD and complex PTSD: ICD -11 updates on concept and measurement in the UK, USA, Germany and Lithuania. European Journal of Psychotraumatology, 8, 1418103. https://doi.org/10.1080/20008198.2017.1418103

Kazlauskas, E., Gailiene, D., Vaskeliene, I., & Skeryte-Kazlauskiene, M. (2017). Intergenerational transmission of resilience? Sense of coherence is associated between Lithuanian survivors of political violence and their adult offspring. Frontiers in Psychology, 8: 1677. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2017.01677

Kazlauskas, E. (2017). Challenges for providing health care in traumatized populations: Barriers for PTSD treatments and the need for new developments. Global Health Action, 10(1), 1322399. https://doi.org/10.1080/16549716.2017.1322399

Kazlauskas, E., Zelviene, P., & Eimontas, J. (2017) ‘No posttraumatic stress disorder in Lithuania’: National health care fails to identify PTSD. Journal of Traumatic Stress, 30, 99–102. https://doi.org/10.1002/jts.22152

Kazlauskas, E., Jovarauskaite, L., Mazulyte, E., Skruibis, P., Dovydaitiene, M., Eimontas, J., & Zelviene, P. (2017). ‘It will get even better’: Preliminary findings from a trauma-focused psychotherapy effectiveness study reveal false positive patients’ long-term outcome expectations after the treatment. Nordic Journal of Psychiatry, 71, 277–281. https://doi.org/10.1080/08039488.2016.1276623

Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2017). Association between posttraumatic stress and acceptance of social changes: Findings from a general population study and proposal of a new concept. International Journal of Social Psychiatry, 63, 126–131. https://doi.org/10.1177/0020764016687788 

Zelviene, P., Kazlauskas, E., Eimontas, J., & Maercker, A. (2017). Adjustment disorder: Empirical study of a new diagnostic concept for ICD-11 in the general population in Lithuania. European Psychiatry, 40, 20–25. https://doi.org/10.1016/j.eurpsy.2016.06.009

Skruibis, P., Eimontas, J., Dovydaitiene, M., Mazulyte, E., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2016). Internet-based modular program BADI for adjustment disorder: Protocol of a randomized controlled trial. BMC Psychiatry, 16(1), 264. https://doi.org/10.1186/s12888-016-0980-9

Kazlauskas, E., & Zelviene, P. (2016). Trauma research in the Baltic Countries: From political oppression to recovery. European Journal of Psychotraumatology, 7, 29295. https://doi.org/10.3402/ejpt.v7.29295

Kazlauskas, E., Javakhishvilli, J., Meewisse, M., Merecz-Kot, D., Şar, V., Schäfer, I., Schnyder, U., & Gersons, B.P.R. (2016). Trauma treatment across Europe: Where do we stand now from a perspective of seven countries. European Journal of Psychotraumatology, 7, 29450. https://doi.org/10.3402/ejpt.v7.29450

Knygos ir knygų skyriai

Geležėlytė, O. (2022). Kompleksinis potrauminis stresas. Samprata ir psichotraumatologinis įvertinimas. Metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla [Atsisiųsti]

Kazlauskas, E. (2020). Trauma-focused psychotherapy research: A study of the Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD outcomes. SAGE Research Methods Cases: Medicine and Health Cases. SAGE Publications Ltd. doi:10.4135/9781529734881. ISBN: 9781529734881 (Online).

Meili, I. Gegieckaite, G., & Kazlauskas, E. (2019). Metaphors of Posttraumatic Growth: A Qualitative Study in Swiss, Lithuanian, and Brazilian Rural Communities. In A. Maercker, E. Heim, & L. J. Kirmayer (Eds.). Cultural Clinical Psychology and PTSD. (pp. 141–156). Hogrefe Publishing. doi:01027_00497_ADHOC.indd

Kazlauskas, E., & Želvienė, P. (2015). A history of political violence in the family as resilience factor. In D. Ajdukovic, S. Kimhi, & M. Lahad (Eds.), NATO Science for Peace and Security Series - E: Human and Societal Dynamics. Vol. 119: Resiliency: Enhancing Coping with Crisis and Terrorism (pp. 141–148). Amsterdam: IOS Press. doi:10.3233/978-1-61499-490-9-141. ISSN 1874-6276 (print) | 1879-8268 (online).

Vilniaus traumų psichologijos konferencija

Kasmetines Vilniaus Traumų psichologijos konferencijas organizuojame nuo 2010 m., bendradarbiaudami su Lietuvos traumų psichologijos asociacija (LTPA). Kasmet konferencijoje dalyvauja kviestiniai pranešėjai, savo sričių profesionalai iš užsienio universitetų: prof. Andreas Maercker iš Šveicarijos (2010), prof. Berthold Gersons iš Olandijos (2011 ir 2017), prof. William Yule iš Didžiosios Britanijos (2012), prof. Onja Grad iš Slovėnijos (2013), Marinus van IJzendoorn iš Olandijos (2014), prof. Grete Dyb iš Norvegijos (2016), prof. Ulrichas Schnyderis iš Šveicarijos (2019), prof. Chris Brewin iš Jungtinės Karalystės (2021), dr. Joanne Mouthaan iš Nyderlandų (2023), prof. Dominic Murphy iš Jungtinės Karalystės (2023), prof. Annett Lotzin iš Vokietijos (2023) ir kt.

XII-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija vyko 2024 m. kovo 1 d. Konferencijoje ekspertai psichotraumatologai dr. Neil Kitchiner (Jungtinė Karalystė), dr. Marie Høgh Thøgersen (Danija) ir prof. dr. Rita Rosner (Vokietija) dalinosi patirtimi bei naujausiomis žiniomis apie psichotraumatologinę pagalbą vaikams ir suaugusiems. Psichologė Aurelija Auškalnytė (Psichikos sveikatos perspektyvos) pristatė migrantų ir prieglobsčio prašytojų patirtis Lietuvoje, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai supažindino su Centre tyrinėjamais psichotraumatologinio įvertinimo ir pagalbos būdais.

Konferenciją organizuoja Lietuvos traumų psichologijos asociacija ir VU Psichotraumatologijos centras.

Kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija

2024 m. birželio 18 d. VI-oji Kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferencijos programa.

2023 m. birželio 20 d. V-oji Kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferencijos programa.

2022 m. birželio 16 d. IV-oji Kasmentinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferencijos programa.

2021 m. birželio 22 d. III-oji Kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferencijos programa.

2020 m. birželio 22 d. II-oji Kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferencijos programa. 

Trumpalaikės eklektinės trauminio streso terapijos (BEPP) mokymai

TRUMPALAIKĖS EKLEKTINĖS TRAUMINIO STRESO TERAPIJOS (BEPP) MOKYMAI

(BRIEF ECLECTIC PSYCHOTHERAPY for PTSD – BEPP)

Trumpalaikė eklektinė trauminio streso terapija (BEPP) yra mokslu grįstas psichotraumatologinės pagalbos metodas, kuris yra taikomas dirbant su asmenimis, patyrusiais psichologinę traumą. BEPP terapijoje yra integruojami kognityvinės, bihevioristinės bei psichodinaminės terapijos aspektai. BEPP sudaro 16 sesijų, suskirstytų į penkis etapus: psichoedukaciją, sąlytį su traumine patirtimi vaizduotėje, rašto užduotis ir darbą su trauminės patirties užuominomis, trauminės patirties įprasminimą ir integraciją bei atsisveikinimą su traumine patirtimi. BEPP metodą gali taikyti tik mokymuose dalyvavę psichikos sveikatos specialistai, gavę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

Mokymus vedė VU Psichotraumatologijos centro vadovas, klinikinės psichologijos profesorius Evaldas Kazlauskas, turintis daugiau nei 20 metų klinikinės psichologijos praktikos patirties psichotraumatologijos srityje. Prof. dr. E. Kazlauskas yra lyderiaujantis ekspertas traumų ir streso sutrikimų srityje Lietuvoje bei Europoje, Europos trauminio streso tyrimų asociacijos valdybos narys ir Lietuvos trauminio streso tyrimų asociacijos prezidentas. BEPP metodo mokymus vesti gali tik akredituoti mokytojai.

Dalyvauti mokymuose gali Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medicinos psichologai, gyd. psichiatrai, psichoterapeutai, savo profesinėje veikloje susiduriantys su asmenimis, patiriančiais ar patyrusiais stresorių ir / ar psichologinių traumų. Mokymai sudaryti iš dviejų dalių: teorinės (7 ak. val.) ir praktinės (9 ak. val.). Dalyviai gauna įgytą kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus ir BEPP vadovus. Dalyvavimas mokymuose yra nemokamas.

Registracija į mokymus baigta. Detalesnę informaciją apie mokymus atsiųsime visiems užsiregisravusiems dalyviams.

Mokymų programą galite peržiūrėti čia.

Mokymus organizuoja: VU Psichotraumatologijos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

Mokymus finansuoja: LR Sveikatos apsaugos ministerija.

Psichotraumatologinio įvertinimo mokymai

PSICHOTRAUMATOLOGINIO ĮVERTINIMO MOKYMAI

VU Psichotraumatologijos centras organizavo mokymus „Psichologinės traumos ir adaptacijos sutrikimo atpažinimas bei psichologinio psichotraumatologinio įvertinimo pagrindai“. Mokymų metu dalyviai įgijo moksliniais tyrimais paremtų žinių apie psichologines ir psichopatologines reakcijas į trauminius įvykius, su stresoriais ir traumomis susijusių sutrikimų diagnostinius kriterijus. Mokymų metu dalyviai taip pat buvo apmokyti administruoti specializuotus psichotraumatologinio įvertinimo instrumentus bei vertinti gautus rezultatus.

Mokymai sudaryti iš dviejų dalių: teorinės (2 ak. val.) ir praktinės (2 ak. val.). Mokymus vedė Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai. Psichotraumatologinio įvertinimo mokymus vesti gali tik akredituoti mokytojai.

Dalyvauti mokymuose gali Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medicinos psichologai, gyd. psichiatrai, psichoterapeutai ir šeimos gydytojai, savo profesinėje veikloje susiduriantys su asmenimis, patiriančiais ar patyrusiais stresorių ir / ar psichologinių traumų. Mokymų dalyviams išduodamas mokymų baigimo pažymėjimas. Dalyvavimas mokymuose yra nemokamas. 

Registracija į mokymus baigta. Detalesnę informaciją apie mokymus atsiųsime visiems užsiregisravusiems dalyviams.

Mokymų programą galite peržiūrėti čia.

Mokymus organizuoja: VU Psichotraumatologijos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

Mokymus finansuoja: LR Sveikatos apsaugos ministerija.

Įvykę renginiai

2024 m. birželio 18 d. vyko VI-oji Kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferencijos metu savo atliekamus tyrimus pristatė VU Psichotraumatologijos centro studentai. Konferencijos programa.

2024 m. kovo 1 d. XII-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.

2023 m. birželio 20 d. vyko V-oji Kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferencijos metu savo atliekamus tyrimus pristatė VU Psichotraumatologijos centro studentai. Konferencijos programa.

2023 m. gegužės 12 d. Tarptautinis nuotolinis seminaras "Advancement of internet-based interventions for trauma and stress-related disorders". Seminare dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Nyderlandų, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, kurie pristatė naujausias žinias apie internetinių intervencijų, skirtų su stresu susijusiems sutrikimams, kūrimą ir mokslinių tyrimų duomenis apie internetinių intervencijų veiksmingumą. Nuotolinį seminarą organizuoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos traumų psichologijos asociacija (LTPA) ir Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS). Seminaro programa. 
Projektas bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. [01.2.2-LMT-K-718-03-0072]) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

2023 m. kovo 3 d. vyko XI-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.

2022 m. gruodžio 6 d. vyko viešas nuotolinis seminaras „Internetu teikiama psichologinė pagalba Lietuvoje: tyrimų rezultatai ir ateities perspektyvos“. Seminaro metu VU mokslininkės dr. O.Geležėlytė, dokt. A.Dumarkaitė ir dokt. A.Nomeikaitė pristatė naujausių Psichotraumatologijos centre įgyvendintų internetinių intervencijų tyrimų rezultatus. Renginys finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0072) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

2022 m. spalio 19 d. Dr. Anne Vagner Jakobsen (Pietų Danijos universitetas) vieša paskaita "Medicininės traumos vaikystėje psichologiniai aspektai - neurologinė ir konteksto perspektyva". Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba(LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-22-22.

2022 m. spalio 18-19 d. Odensės vaikų traumos atpažinimo (OCTS) metodikos mokymai psichologams. Lektorė dr. Anne Vagner Jakobsen (Pietų Danijos universitetas). Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba(LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-22-22.

2022 m. birželio 20-23 d. Tarptautinė doktorantūros studentų vasaros stovykla ARQ I-AM-PhD. Renginys finansuotas Lietuvos mokslo tarybos ir VU mokslo skatinimo fondo.

2022 m. birželio 14 d. Dr. Anton Kall vieša paskaita „Alleviating loneliness – internet-based interventions and future directions”.

2022 m. birželio 16 d. IV-oji kasmentinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija.

2022 m. vasario 22 d. "Trauma and Culture" - The international conference of Cross-cultural Perspectives on Youth Stress and Resilience. Partneriai - Hirošimos universitetas, Japonija; Europos trauminio streso tyrimų asociacija, Lietuvos traumų psichologijos asociacija. 

2022 m. sausio 25 d. Vieša paskaita „Išmanioji psichologija: psichikos sveikatos stiprinimo inovacijos“. Renginys finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0072.

2021 m. birželio 22 d. III-oji kasmetinė jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų konferencija. Konferenciją galite peržiūrėti čia.

2021 m. kovo 25 - balandžio 1 d. X-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferenciją galite peržiūrėti čia: pirma dalis, antra dalis.

2020 m. lapkričio 25 d. nemokamas nuotolinis seminaras „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją. Tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos". Seminarą galite peržiūrėti čia.

2020 m. birželio 22 d. Lietuvos jaunųjų mokslininkų psichotraumatologijos tyrimų metinė konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.

2019 m. spalio 25 d. IX-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.

2017 m. spalio 27 d. VIII-oji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija. Konferencijos programą galite rasti čia.

PAGALBA SAU: Kaip palaikyti emocinę sveikatą, vykstant karui Ukrainoje?

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, baimė ir nerimas gali apimti kiekvieną. Kviečiame susipažinti su rekomendacijomis, kaip šiuo metu pasirūpinti savo psichologine sveikata. Jas rasite čia.

Rekomendacijos trumpame vaizdo įraše:

---

Rekomendacijos kitomis kalbomis:

^EN How To Take Care Of Your Mental Health During Times Of War

PAGALBA KITIEMS: Kaip kalbėtis su žmogumi po didelių nelaimių ir katastrofinių patirčių?

Psichotraumatologijos centro mokslininkai, kartu su Lietuvos traumų psichologijos asociacija, reaguodami į pagalbos ir paramos karo paveiktiems Ukrainos žmonėms teikimą Lietuvoje, parengė rekomendacijas, kaip kalbėtis bei palaikyti ką tik katastrofinius įvykius išgyvenusius žmones. Rekomendacijos gali būti naudingos kiekvienam, kuris užmezga kontaktą su tiesiogiai karo paveiktais žmonėmis, nori suteikti paramą bei palaikymą. Informacinę skrajutę lietuvių kalba galite rasti čia.

Rekomendacijos trumpame vaizdo įraše:

---

Rekomendacijos kitomis kalbomis:

^EN How To Communicate With A Survivor Of A Disaster

^UA Як спілкуватися з людиною після пережитого ним нещастя або перенесеного катастрофічного досвіду

^RU Рекомендации «Как общаться с человеком после пережитой им трагедии или катастрофы?»

^PL Jak rozmawiać z człowiekiem, który przeżył tragedię lub katastrofę?

PAGALBA VAIKAMS

Dalinamės asociacijos EMDR Europe parengtomis rekomendacijomis, kaip kalbėtis su įvairaus amžiaus vaikais apie karą. Taip pat EMDR Europe dalinasi informacija priimantiems gyventi nuo karo bėgančius vaikus (vieniems ir su šeimomis), kuri gali būti naudinga padedant vaikams pasijusti saugesniems ir ramesniems. Rekomendacijos parengtos anglų kalba.

Psichologų rekomendacijos: pas jus apsigyveno vaikas iš Ukrainos (anglų kalba)
Psichologų rekomendacijos: pas jus apsigyveno šeima su vaikais iš Ukrainos (anglų kalba)
Kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie karą Ukrainoje, kad jie patirtų mažiau streso (anglų kalba)

Taip pat Paramos vaikams centro tinklalapyje www.pvc.lt  galima rasti informacijos apie tai, kaip apie karą Ukrainoje kalbėtis su vaikais, kaip atsakyti į jiems kylančius klausimus ir sumažinti nerimą. Informacija nuolat atnaujinama ir papildoma.

PSICHOLOGINĖS SAVIJAUTOS ĮVERTINIMAS

www.traumameasuresglobal.com tinklalapyje psichikos sveikatos specialistai ir mokslininkai gali rasti įvairių psichologinių instrumentų, kurie gali padėti įvertinti depresijos, nerimo, potrauminio streso, kompleksinio potrauminio streso ir kitų psichikos sveikatos sunkumų riziką. Instrumentai pateikiami anglų, ukrainiečių ir rusų kalbomis.
Instrumentus rasti ir atsisiųsti galite čia.

Įvertinimo instrumentai

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centre yra kuriami ir validuojami psichologinio įvertinimo instrumentai.

Žemiau pateiktas PTC laisvos prieigos instrumentų sąrašas. Šių instrumentų naudojimui mokslinėje ir praktinėje veikloje autorių sutikimas nėra reikalingas.

PTC komandos sukurti originalūs instrumentai

1. WBQ Psichologinės gerovės klausimynas SIŲSTIS
2. SOCHI Socialinių pokyčių priėmimo klausimynas SIŲSTIS
3. RTEPS Pasirengimo dirbti su traumas patyrusiais klientais skalė SIŲSTIS

Trauminė patirtis

1. BTQ Trumpas traumos klausimynas SIŲSTIS
2. LEC Gyvenimo įvykių sąrašas SIŲSTIS

TLK-11 Potrauminio streso sutrikimas ir kompleksinio potrauminio streso sutrikimas

1. ITQ Tarptautinis traumos klausimynas SIŲSTIS
2. ITQ-CA Tarptautinio traumos kausimyno vaikų ir paauglių versija SIŲSTIS
3. ITI Tarptautinis traumos interviu (daugiau informacijos www.iti-cptsd.com)

TLK-10 ir DSM-IV Potrauminio streso sutrikimas

1. IES-R Įvykio poveikio skalės - Revizuota versija SIŲSTIS

TLK-11 Adaptacijos sutrikimas ir stresoriai

1. ADNM-8 Adaptacijos sutrikimo - naujo modulio 8 skalė SIŲSTIS
2. ADNM-8 Adaptacijos sutrikimo - naujo modulio 8 skalės Vaikų ir paauglių versija SIŲSTIS

Kiti instrumentai

1. MIOS Moralinės skriaudos pasekmių skalė SIŲSTIS
2. SPIN Socialinės fobijos klausimynas SIŲSTIS
3. REQ Atsistatymo nuo streso klausimynas SIŲSTIS
4. PHQ-4 Trumpas paciento sveikatos klausimynas-4 SIŲSTIS
5. DASS-21 Depresijos, nerimo ir streso skalė - 21 SIŲSTIS 

COVID-19

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras 2020 m. lapkričio 25 d. 16 val. organizavo nemokamą nuotolinį seminarą „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją. Tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos".

Seminarą galite peržiūrėti čia.

---

REKOMENDACIJOS

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai paruošė tyrimais grįstas rekomendacijas universitetams ir studentams, tyrėjams, medicinos įstaigoms ir medicinos personalui, visuomenei bei mokykloms ir mokiniams.

Rekomendacijas visuomenei (II dalis, 2021 balandis) „Psichikos sveikata COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę visuomenei rasite čia.

Rekomendacijas visuomenei (I dalis, 2020 spalis) „Psichikos sveikata COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę visuomenei rasite čia.

Rekomendacijas universitetams ir studentams „Studijų pradžia universitete COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę studentams rasite čia.

Rekomendacijas medicinos įstaigoms ir medicinos personalui „Medicinos personalo psichikos sveikata COVID-19 pandemijos metu" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę medicinos personalui rasite čia.

Rekomendacijas mokykloms ir mokiniams „Mokinių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu. Tyrimais grįstos rekomendacijos mokykloms ir mokiniams" galite peržiūrėti čia. Rekomendacijų skrajutę mokykloms ir mokiniams rasite čia.

Rekomendacijas tyrėjams „Iššūkiai socialinių mokslų empiriniams tyrimams pandemijų metu" galite peržiūrėti čia.

---

MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS

Brailovskaia, J., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Margraf, J., Kazlauskas, E. (2021). Coronavirus (COVID-19) outbreak: Addictive social media use, depression, anxiety and stress in quarantine – an exploratory study in Germany and Lithuania. Journal of Affective Disorders Reports. https://doi.org/10.1016/j.jadr.2021.100182

Kazlauskas E, Gelezelyte O, Nomeikaite A, Zelviene P. (2021). Posttraumatic Stress Disorder and Adjustment Disorder in Lithuanian Healthcare in 2018–2020: A Nation-Wide Cohort Study of the Effects of COVID-19 Pandemic. Healthcare 9(11):1422. https://doi.org/10.3390/healthcare9111422

Lotzin, A., Krause, L., Acquarini, E., Ajdukovic, D., Ardino, V., Arnberg, F., Böttche, M., Bragesjö, M., Dragan, M., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Grajewski, P., Anastassiou-Hadjicharalambous, X., Javakhishvili, J. D., Kazlauskas, E., Lenferink, L., Lioupi, C., Lueger-Schuster, B., Tsiskarishvili, L., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., Zrnic, I., Schäfer I. & ADJUST Study Consortium (2021). Risk and protective factors, stressors, and symptoms of adjustment disorder during the COVID-19 pandemic – First results of the ESTSS COVID-19 pan-European ADJUST study. European Journal of Psychotraumatology, 12:1, DOI: 10.1080/20008198.2021.1964197

Truskauskaite-Kuneviciene, I., Brailovskaia, J., Margraf, J., Kazlauskas, E. (2021). Evidence on Resilient Initial Response to COVID-19 Pandemic Among Youth: Findings From the Prospective Study of Mental Health in Two European Countries. Emerging Adulthood, 1-10. https://doi.org/10.1177%2F21676968211031120

Jovarauskaite, L., Dumarkaite, A., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Jovaisiene, I., Andersson, G., Kazlauskas, E. (2021). Internet-based stress recovery intervention FOREST for healthcare staff amid COVID-19 pandemic: study protocol for a randomized controlled trial. Trials. https://doi.org/10.1186/s13063-021-05512-1

Daniunaite, I., Truskauskaite-Kuneviciene, I., Thoresen, S., Zelviene, P., & Kazlauskas, E. (2021). Adolescents amid the COVID-19 pandemic: a prospective study of psychological functioning. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 15 (45).https://doi.org/10.1186/s13034-021-00397-z

Gelezelyte, O., Kazlauskas, E., Brailovskaia, J., Margraf, J., & Truskauskaite-Kuneviciene, I. (2021) Suicidal ideation in university students in Lithuania amid the COVID-19 pandemic: A prospective study with pre-pandemic measures. Death Studies. https://doi.org/10.1080/07481187.2021.1947417

Gelezelyte, O., Dragan, M., Grajewski, P., Kvedaraite, M., Lotzin, A., Skrodzka, M., Nomeikaite, A., &  Kazlauskas, E. (2021). Factors associated with suicide ideation in Lithuania and Poland amid the COVID-19 pandemic. Crisis.https://doi.org/10.1027/0227-5910/a000814

Norkiene, I., Jovarauskaite, L., Kvedaraite, M., Uppal, E., Phull, M.K., Chander, H., Halford, K., & Kazlauskas, E. (2021). ‘Should I Stay, or Should I Go?’ Psychological Distress Predicts Career Change Ideation Among Intensive Care Staff in Lithuania and the UK Amid COVID-19 Pandemic. International Journal of Environmental Research and Public Health, 18, 2660. https://doi.org/10.3390/ijerph18052660

Gersons, B., Smid, G., Smit, A., Kazlauskas, E., & McFarlane, A. (2020). Can a ‘secondary disaster’ during and after the COVID-19 pandemic be mitigated? European Journal of Psychotraumatology, 11, 1815283. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1815283 

Lotzin, A., Aakvaag, H.F., Acqarini, E., Ajdukovic, D., Ardino, V., Böttche, M., Bondjers, K., Bragesjö, M., Dragan, M., Grajewski, P., Figueiredo-Braga, M., Gelezelyte, O., Javakhishvili, J., Kazlauskas, E., Knefel, M., Lueger-Schuster, B., Makhashvili. N., Mooren, T., Sales, L., Stevanovic, A., & Schäfer, I. 2020). Stressors, coping and symptoms of adjustment disorder in the course of COVID-19 pandemic – Study protocol of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS) pan-European study. European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780832. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780832

Javakhishvili, J., Ardino, V., Bragesjö, M., Kazlauskas, E., Olff, O., Schäfer, I. (2020). Trauma-informed responses in addressing public mental health consequences of the COVID-19 pandemic: Position paper of the European Society for Traumatic Stress Studies (ESTSS). European Journal of Psychotraumatology, 11, 1780782. https://doi.org/10.1080/20008198.2020.1780782

Kazlauskas, E., & Quero, S. (2020). Adjustment and coronavirus: How to prepare for COVID-19 pandemic-related adjustment disorder worldwide? Psychological Trauma: Theory, Research, Practice, and Policy, 12, S22–S24.http://dx.doi.org/10.1037/tra0000706

Potrauminis stresas ir psichologinė pagalba

Potrauminis stresas ir psichologinė pagalba

Trauminis įvykis – tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminiu įvykiu galima laikyti patirtą smurtą vaikystėje ar suaugus, seksualinę prievartą, namuose patiriamą smurtą, užpuolimą, avarijas, gamtos katastrofas ir kitus nelaimingus atsitikimus, kurių metu gali kilti grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai. Mokslinių tyrimų duomenimis bent vieną trauminį įvykį per gyvenimą patiria apie 81.4% žmonių (Kvedaraite et al., 2021).

Trauminis įvykis paveikia visus – po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvedaraite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021), kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą – bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą. Žemiau išvardinti pagrindiniai PTSS simptomai:

• nuolatinis traumavusio įvykio prisiminimas;
• pasikartojantys ir įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, kurie paprastai kyla spontaniškai ir nuolat vargina žmogų;
• staiga atsirandantys vaizdiniai apie išgyventą įvykį, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Tokie vaizdiniai dažnai būna lydimi nerimo, prakaitavimo, stipraus širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo;
• asmuo paprastai vengia su trauminiu įvykiu susijusių užuominų ar situacijų (pavyzdžiui, jei buvo užpultas lifte – vengia juo naudotis);
• pastangos išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma, nes jie būna labai stiprūs ir nemalonūs;
• gali tęstis nuolatinė dirglumo būsena, asmuo gali pernelyg stipriai išsigąsti su trauminiu įvykiu susijusių užuominų;
• asmenys, patyrę trauminius įvykius, gali jausti nuolatinę įtampą, nuolatinį grėsmės jausmą ir lūkestį, kad bet kurią akimirką gali nutikti kažkas blogo.

Potrauminio streso reakcijos gali pasireikšti ir šiais sunkumais:

• miego sutrikimai – patyrus traumuojantį įvykį gali būti sunkiau užmigti, naktį dažnai nubundama dėl košmarų susijusių su įvykiu, gali atsirasti baimė užmigti;
• gali būti sunku susikaupti, gali pablogėti atmintis, todėl asmenys patyrę traumas dažnai pasidaro uždari, pikti, jiems sunkiau bendrauti su aplinkiniais, galimi ir pykčio ar agresijos protrūkiai;
• iš baimės likti nesuprastais arba dėl jaučiamo gėdos ar kaltės jausmo asmenys, patyrę trauminį įvykį, gali nenorėti aptarinėti savo jausmų ar išgyvenimų su kitais. Asmuo
• gali tapti itin atsargus, kad išvengtų skaudžių pokalbių apie nemalonius patyrimus ir neišgąsdintų kitų.
• traumą patyrę žmonės gali būti linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.

Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje – 1.8-10% (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvedaraite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021). Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais: 1) sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra; 2) nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas; 3) nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose. Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m. įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją: 11 versija (TLK-11).

 

Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus – psichologus ar gyd. psichiatrus – kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus. Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas – specializuota psichologinė pagalba. Psichologinė pagalba gali būti labai veiksminga, net jei asmuo sunkumus patiria jau kelis mėnesius ar net daugelį metų.

Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas – Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP). Specialistų, kurie yra apmokyti naudoti šiuos metodus, sąrašą galite rasti čia. Žemiau pateikiamas išsamesnis terapinių metodų aprašymas.

Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR)

Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas – pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl. The U.S. Department of Defense).

Daugiau informacijos apie EMDR terapiją galite rasti EMDR Europe puslapyje.

EMDR metodą savo praktikoje gali taikyti specializuotus EMDR mokymus baigę specialistai. Specialistų sąrašą galite rasti čia.

EMDR mokymus Lietuvoje gali vesti tik EMDR Europe sertifikuoti ir patvirtinti specialistai.

Moksliniai tyrimai apie EMDR veiksmingumą (anglų kalba):

https://www.nature.com/articles/s41586-019-0931-y.pdf?origin=ppub

https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0045753

Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP)

Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas – sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų. Tačiau tai yra ženklas, kad vyksta progresas apdorojimo procese.

BEPP metodą savo praktikoje gali taikyti specializuotus BEPP mokymus baigę specialistai. Specialistų sąrašą galite rasti čia.

BEPP mokymus Lietuvoje gali vesti tik BEPP vyresniojo mokytojo (senior trainer) kvalifikaciją turintys specialistai.

Moksliniai tyrimai apie BEPP veiksmingumą (anglų kalba):

https://www.traumabehandeling.net/sites/default/files/domain-48/documents/4-lindaueretal.2008-48-14901803402051244010.pdf

https://www.traumabehandeling.net/sites/default/files/domain-48/documents/5-olffetal.2007-48-14901800491286813072.pdf

https://www.traumabehandeling.net/sites/default/files/domain-48/documents/3-lindaueretal.2006-48-14901800231153897684.pdf

 

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos traumų psichologijos asociacija (LTPA).

Kaip atpažinti potrauminio streso sutrikimą - PTSS?

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai paruošė mokslu grįstas rekomendacijas sveikatos priežiūros darbuotojams, kaip atpažinti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Informacinę skrajutę galite rasti čia.

Kaip kalbėtis su psichologinę traumą išgyvenusiu asmeniu

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai paruošė mokslu grįstas rekomendacijas, kaip kalbėtis su traumą išgyvenusiu asmeniu. Informacinę skrajutę galite rasti čia.

Kaip padėti mokiniams, patyrusiems psichologinę traumą?

 

Rekomendacijos: Kaip padėti mokiniams, patyrusiems psichologinę traumą?

Psichotraumatologijos centro mokslininkės dalinasi rekomendacijomis „Kaip padėti mokiniams, patyrusiems psichologinę traumą?“. Rekomendacijos skirtos visiems mokykloje dirbanties specialistams, siekiant kurti bendradarbiaujančią, palaikančią ir priimančią visuomenę. Rekomendacijose pateikiame:

• kokie sunkumai gali būti būdingi mokiniams patyrus trauminių patirčių.
• kaip padėti mokiniams, dėl trauminių patirčių susiduriantiems su sunkumais mokykloje.
• kaip pasirūpinti savimi, kai rūpinamės kitais.

 

PERŽIŪRĖTI REKOMENDACIJAS

 

Psichotraumatologijos mitai

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai paruošė mokslu grįstus atsakymus į dažniausiai pasitaikančius psichotraumatologijos mitus. Informacinę skrajutę galite rasti čia.