Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms. Nors jau 1810 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Rytų kalbų katedra, o 1822 m. siūlyta įsteigti ir Rytų kalbų institutą, šie anuomet itin pažangūs projektai buvo užgniaužti. Tarpukario Lietuvoje Azijos studijos taip pat nesulaukė institucinio palaikymo, o sovietų okupacijos metais Maskvos kontroliuojamos Lietuvos aukštosios mokyklos ir visai prarado galimybę plėtoti Azijos kalbų ir kultūrų pažinimą. Tad sąlytis su šiomis tūkstantmetėmis kultūromis ir jų literatūros kūriniais vyko arba pavienių entuziastų pastangomis, arba per tarpines kalbas.
Padėtis pasikeitė atgavus nepriklausomybę, kai atkūrus Rytų kalbų studijas Vilniaus universiteto Orientalistikos centre Lietuvoje pradėti rengti šių kalbų specialistai. Vėliau Azijos studijų centras įkurtas ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete, tad vertėjų, galinčių versti Azijos šalių literatūrą iš originalių šaltinių, vis daugėja. <….>
1999 m. pasirodė Antano Andrijausko parengtos „Estetikos istorijos antologijos“ I tomas. Greta vertimų per tarpines kalbas jame skelbiami senovės Indijos estetikos veikalų fragmentai, kuriuos iš sanskrito išvertė Audrius Beinorius, Valdas Jaskūnas ir Vytis Vidūnas. Jau antrojo leidimo sulaukė A. Beinoriaus verstos „Upanišados“ (2006). V. Jaskūnas parengė Džajadevos „Gytagovindos“ vertimą (2012). Verta prisiminti ir A. Beinoriaus parengtą klasikinio budistinio teksto „Dhammapada“ vertimą į lietuvių kalbą iš pali kalbos (2005).
Visą straipsnį skaitykite:
Šaltinis: Naujienų portalas 15 min
Prieiga per internetą: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura