Šiomis dienomis pasaulis sveikina Tibeto dvasinį lyderį – Nobelio Taikos premijos laureatą Jo Šventenybę Dalai Lamą XIV 80 metų jubiliejaus proga. Greta daugelio Lietuvą ir Tibetą siejančių simbolinių sutapimų galėtume paminėti ir dar vieną – Jo Šventenybės kalendorinis gimtadienis sutampa su Lietuvos Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos švente, kurią minime liepos 6 d.
Tačiau tibetiečiai savo mylimo Kunduno (paprastai taip tibetiečiai patys vadina savo vadovą, tibetiečių kalba „Esantysis“) jubiliejų pradėjo švęsti kiek anksčiau: Indijos mieste Dharamsaloje, kur jau pusę šimto metų yra ištremtos tibetiečių tautos sostinė, jubiliejus buvo pradėtas švęsti pagal Tibete galiojantį mėnulio kalendorių birželio 21 d., per pačią vasaros saulėgrąžą. Birželio 28 d. Jo Šventenybė jubiliejine kalba kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje vykstančio Glastonberio festivalio dalyvius. Kaip ir daugelyje pastarojo meto jo kalbų, vėl išgirdome susirūpinimą ne tik dėl tragiškos tibetiečių tautos padėties, bet ir dėl pasaulį šiandien itin kamuojančių neišspręstų klausimų ir problemų – skurdo, ekologinės padėties, karų.
Galime neabejoti, kad tos pačios bendražmogiškos temos nuskambės ir JAV, kur Jo Šventenybė Dalai Lama XIV sutinka savo kalendorinį gimtadienį. Sutinka, kaip visuomet, atlikdamas tibetiečių tautos vadovo ir vieno iš didžiųjų šiuolaikinio pasaulio dvasinių mokytojų misiją – gyvu žodžiu bendraudamas su jo paklausyti susirinkusiomis žmonių miniomis ir dalyvaudamas kitose viešose akcijose. Galime tik pasidžiaugti jo neblėstančia energija ir palinkėti dar ilgai likti su mumis – mūsų ir visų jaučiančių būtybių labui. Linkėdami, kad gyvybinės jėgos jo ilgai neapleistų, turime gerą progą prisiminti tuos ryšius, kurie mus sieja su Dalai Lamos XIV asmeniu, o drauge ir su jo taip nuosekliai ginama tibetiečių tauta.
Lhamo Dondrubas, vėliau gavęs Tenzino Gjatso vardą ir tapęs XIV Dalai Lama, gimė 1935 m. liepos 6 d. nedideliame Amdo provincijos Taktserio kaimelyje. Svarbiausi jo biografijos faktai yra gerai žinomi ir plačiai aprašyti. Norėčiau tik priminti, kad aukšto rango dvasiniai mokytojai Tibete iki šių dienų yra atrandami taikant unikalią tulku(dvasinių atgimėlių) paieškos procedūrą. Apie tai, kaip buvo atrastas Lhamo Dondrupas, siūlau paskaityti šviesaus atminimo Jurgos Ivanauskaitės knygoje „Ištremtas Tibetas“. Jubiliejaus proga apskritai rekomenduočiau vėl atsiversti Jurgos tibetietiškąją trilogiją – joje rasime ne tik daug vertingos informacijos apie Tibeto istoriją ir kultūrą, bet ir pajusime autentiškos tibetietiškos dvasios alsavimą.
Ar buvo sėkminga XIII Dalai Lamos įsikūnijimo ieškojusi ekspedicija, galime spręsti peržvelgę pagrindinius XIV Dalai Lamos gyvenimo įvykius: 1950 m., būdamas 15 metų amžiaus, Dalai Lama tampa 1949 m. Kinijos karinę invaziją patyrusio Tibeto politiniu ir dvasiniu vadovu, po tragiškai pasibaigusio 1959-ųjų tibetiečių sukilimo pasitraukia į tremtį ir drauge su tūkstančiais tibetiečių randa prieglobstį Indijoje. 1989 m. už 5 punktų taikos planą apdovanojamas Nobelio Taikos premija. 2011-aisiais atsisako savo politinių įgaliojimų ir perleidžia pasaulietinę valdžią demokratiškai išrinktoms tibetiečių institucijoms tremtyje, likdamas už laisvę kovojančios tibetiečių tautos dvasiniu lyderiu ir šiai tautai atstovaujančiu veidu.
Šis visada malonia ir sušildančia šypsena spinduliuojantis veidas pasaulyje yra gerai pažįstamas – nepaisant nuolatinio Kinijos spaudimo, Dalai Lamai atveriamos bemaž visos laisvojo pasaulio durys, ir jo balsas yra girdimas. Todėl Tenzinas Gjatso – XIV Dalai Lama – ir šiandien yra tibetiečių laisvės troškimą palaikanti viltis ir dvasinio įkvėpimo šaltinis.
1990 m. atgavusią nepriklausomybę Lietuvą Jo Šventenybė Dalai Lama XIV aplankė tris kartus – 1991, 2001 ir 2013 metais. Galime pastebėti, kad vizitai vyko vidutiniškai kas 10 metų, todėl, iš vienos pusės, Dalai Lama galėjo įvertinti besikeičiančią mūsų valstybės situaciją, iš kitos pusės, vizitų šviesoje tarsi veidrodyje mes patys galėjome pamatyti ir įvertinti socialinius, politinius ir, gal svarbiausia, tam tikrus moralinių nuostatų pokyčius.
Neturėtumėm pamiršti, kad 1990 m. balandžio 3 d. (taigi, nepraėjus ir mėnesiui nuo Kovo 11-osios akto paskelbimo) Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis gavo Dalai Lamos XIV telegramą, kurioje Jo Šventenybė pasveikino atkūrusią valstybingumą Lietuvos Respubliką. Nuo tada užsimezgė nuolatinis Lietuvos Respublikos Seimo ir Tibeto lyderio bendravimas, kurio natūrali tąsa buvo 1991 m. spalio mėn. įvykęs oficialus Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizitas į mūsų šalį. Dalai Lama sveikino atgimusią Lietuvą iš Seimo tribūnos.
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, kai esame galingiausių pasaulio susivienijimų nariai ir įvairių šalių vadovai nuolat lankosi mūsų sostinėje, tolimi 1991 metų vizito įvykiai kai kam gali pasirodyti mažai reikšmingi. Galiu tik priminti, kad pasaulio žemėlapiuose 1991 m. retai kur buvo pažymėta tokia šalis – Lietuva. Toje vietoje paprastai buvo piešiamas vientisas raudonas blynas nuo Baltijos iki Ramiojo vandenyno. Dalai Lama jau tada (Nobelio Taikos premija jam buvo įteikta 1989 m.) buvo viena labiausiai žinomų pasaulio asmenybių. Jo apsilankymas tiesiog traukė mus iš nebūties ir užmaršties, tai buvo labai reali ir apčiuopiama pagalba – juk gaudėme tuo metu žinias apie pripažinimą tarsi tyro oro gurkšnius. Jaudinančias to vizito akimirkas – kaip Dalai Lama pro barikadas įžengia į Seimą – galime vėl išgyventi pasižiūrėję deja, taip pat Anapilin iškeliavusio, Aleksandro Jegorovo-Džyzos dokumentinį filmą. 1991 metų vizitas davė pradžią kelioms gražioms tęstinėms iniciatyvoms. Nuo tų laikų mūsų Seime per visas kadencijas veikia kitose šalyse analogų neturinti Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė, nuo 1994 m. daugiausia Jurgos Ivanauskaitės iniciatyva susibūrė ir iki šių dienų veikia neformalus pilietinis Tibeto laisvės judėjimas.
2001 m. vizitas vyko jau kitomis sąlygomis ir kitokioje aplinkoje. Dar nebuvome nei ES, nei NATO nariai, bet tarptautinėje politikoje nuo paskutiniojo XX a. dešimtmečio vidurio vis labiau įsigalėjo vadinamasis real politique principas, kuris praktikoje dažniausiai reiškia bet kokių savarankiškos politikos principų paaukojimą tariamos praktinės naudos labui. Dalai Lamos atvykimą organizavo visuomeninis komitetas, oficialiai jis buvo pakviestas tuometinio Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio, vizito išlaidos buvo padengtos privačių rėmėjų lėšomis. Tiesa, su Jo Šventenybe neoficialiai susitiko visi tuometiniai valstybės vadovai.
2013 m. vizitą vėl organizavo neformalus Tibeto rėmėjų komitetas, oficialūs kvietėjai buvo Dalios Kuodytės vadovaujama Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Lietuvos budistų bendruomenės. Didžioji dalis su vizitu susijusių išlaidų buvo padengta iš lėšų, kurios buvo gautos už parduotus bilietus į Jo Šventenybės viešą paskaitą „Siemens“ arenoje. Su Jo Šventenybe Dalai Lama neoficialiai susitiko Lietuvos Respublikos Prezidentė, kas buvo nepaprastai įvertinta ir plačiai nušviesta pačių tibetiečių informacinėse priemonėse. Lietuva tuo metu pirmininkavo Europos Tarybai.
Peržvelgiau jubiliejų švenčiančio Dalai Lamos XIV vizitus į Lietuvą norėdamas, kad patys pamatytume ir įvertintume savo santykių su Tibetu ir Tibeto laisvės byla raidą. Drįsčiau teigti, kad kitados mes sulaukėme iš Jo Šventenybės labai realios ir taip reikalingos pagalbos. Dabar situacija kita – tibetiečių padėtis tebėra labai bloga, ir jiems labai reikia visos tarptautinės visuomenės, taigi, ir mūsų pagalbos. Ta pagalba gali būti ir labai paprasta – tiesiog palaikyti Tibeto klausimą dėmesio centre ir nuolat apie jį priminti įvairaus rango Kinijos pareigūnams. Sutinku, kad oficialias pareigas einantiems asmenims tai gali būti gana sudėtinga, tačiau negali būti varžomos bent jau pilietinės iniciatyvos.
Deja, tenka konstatuoti, kad šiomis dienomis Tibeto laisvės klausimas traukiasi į mūsų oficialiosios pozicijos užribį ir dažnai yra marginalizuojamas. Štai šios vasaros vasarvidžio dienomis Lietuvoje lankėsi Kinijos vicepremjeras. Negausi Tibeto laisvės rėmėjų grupė, kaip įprasta visame laisvajame pasaulyje, susirinko pasveikinti svečio su Tibeto vėliavomis ir plakatais, primenančiais Tibeto laisvės bylą. Na, graudoka buvo stebėti, kaip aukštasis svečias į Prezidentūrą buvo vežamas ratais pro užpakalinius vartus, siekiant apsaugoti jo akis nuo nemalonių vaizdų. Dar nemaloniau buvo išvysti civiliais rūbais vilkinčius ir niekaip neprisistatančius asmenis, kurie skėčiais dangstė mūsų laikomus plakatus ir vėliavas. Čia kas – naujosios demokratijos formos? Suprantu, kad atsakingos žinybos turi apsaugoti svečią nuo fizinių grėsmių, pats jį užstočiau iškilus grėsmei, nes tai mano valstybės svečias. Bet nuo kada tokiomis priemonėmis leidžiama varžyti piliečių nuomonės raišką?
Na, ir pabaigoje viską vainikavo iki tol korektiškai veikusių policijos pareigūnų veiksmai – grupės narys Robertas buvo sulaikytas ir nuvestas į autobusėlį. Buvo surašytas protokolas ir skirta 2 eurų bauda. Už neleistinoje vietoje pereitą gatvę. Galėtų būti smulkmena, bet... Tas pats Robertas policijos buvo velkamas žeme per 2002 m. vykusį Jiang Zemino vizitą – galima tai pamatyti Agnės Marcinkevičiūtės filme apie Jurgą Ivanauskaitę „Šokis dykumoje“. Ką čia bepridurti... Po viso šito netenka stebėtis, kad birželio 22 d. „Delfyje“ pasirodžiusioje žinutėje anoniminis „Skaitytojas“ vadina taikios solidarumo su Tibetu akcijos dalyvius „separatistais“. Visiems panašiems „skaitytojams“ noriu priminti, kad pokario laisvės kovų dalyviai Tarybų valdžios taip pat buvo laikomi separatistais.
Per iškilmes Dharamsaloje Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, kaip visuomet šypsodamasis, pažadėjo, kad po 10 metų toje pačioje vietoje švęs 90 metų jubiliejų. Aš noriu palinkėti jam ir mums visiems, kad šis juokais duotas pažadas taptų realybe. Taip pat noriu palinkėti mums Lietuvoje, kad sulauktume dar vieno Jo Šventenybės vizito, kad galėtume jį pasitikti oriai ir drąsiai – kaip laisvi laisvos šalies piliečiai ir turėtų sutikti Tibeto karalių, atvykusį iš Lhasos.
Vytis Vidūnas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius. EP A nuotrauka
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-07-07-tibeto-vilties-jubiliejus/132587 / 2015-07-07