Žurnale „Lėtai apie pasaulį“ publikuotas doc. Loretos Poškaitės straipsnis „Kinijos kalnai: tarp tikrovės, meno ir fantazijos“.
Dauguma knygų, supažindinančių skaitytoją su Kinija ir jos gamta, dažniausiai pradedamos pastebėjimu, kad ji pasižymi bene didžiausia reljefo ir klimato įvairove, pradedant žaliuojančiomis stepėmis ir baigiant smėlio audras keliančiomis dykumomis. Tačiau beveik du trečdalius Kinijos teritorijos užima kalnai, kurie ilgainiui tapo svarbiausiomis dvasinės, religinės, kultūrinės ir politinės piligrimystės vietomis. Nuo seniausių laikų iki šių dienų kalnai čia laikomi pačios tyriausios energijos ir numinozinės galios pasireiškimo vietomis, daoistų nemirtingųjų ir įvairių dievybių buveinėmis.
Juos itin vertino Konfucijus, kadaise sakęs, jog „išmintingas mėgaujasi vandenimis, o dorybingas – kalnais“. Bet dar labiau juos vertino daoistai, ieškoję juose atsiskyrimo ir nemirtingumo eliksyrų. Keliavimas į kalnus jau nuo IV–V a. buvo laikomas vienu svarbiausių kinų intelektualų saviugdos, savęs ieškojimo ir saviraiškos būdų, persmelktu estetinių ir etinių reikšmių bei simbolių, kuriuos jie įamžino tapyboje, poezijoje, kaligrafijoje ir kelionių literatūroje.
Visą straipsnį skaitykite žurnale „LĖTAI apie pasaulį“ Nr. 2 (2020 m. birželis), p. 170-172.
Šaltinis: elektroninis kelionių žurnalas „LĖTAI apie pasaulį“
Prieiga per internetą: https://letai.lt/zurnalas/