2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantas, jaunesnysis asistentas Balys Astrauskas skaitė viešą paskaitą „Protėvių garbinimas ir laidotuvių papročiai kinų kultūroje“.
Paskaitoje pristatytas protėvių garbinimo fenomenas – dažnai laikomas viena pamatinių kinų kultūrinės pasaulėžiūros ir religinės orientacijos ašių. Archeologiniai tyrimai rodo protėvių garbinimo svarbą nuo pat neolito periodo (apie 6000 m. pr. m. e.), o nuo bronzos amžiaus Shang dinastijos (1600–1046 per. m. e.) tai tapo kertine politinės legitimacijos ir visuomeninės tvarkos palaikymo priemone, išlaikiusia savo svarbą ne tik visą ikimodernųjį Kinijos istorijos periodą, bet išlikusį svarbiu religiniu ir sociokultūriniu reiškiniu iki šių dienų. Protėvių garbinimas kinų kultūroje pasireiškia pagarba mirusiam asmeniui, turinčiam tą pačią pavardę ir su garbinančiaisiais susijusiu giminystės ryšiais, nors giminystės ryšiai su garbinamais protėviais ne visuomet gali būti faktiškai įrodomi. Protėvių garbinimo ritualai dažniausiai atliekami specialiai tam tikros giminės protėviams skirtoje šventykloje, arba gyvenamosiose patalpose specialiai įrengtoje erdvėje, kurios svarbiausias akcentas – altorėlis su protėvių paveikslais ir atminimo lentelėmis, smilkalais ir maisto aukomis. Protėvių pagerbimo ritualai yra neatsiejama kalendorinių ir šeimos švenčių, vestuvių, laidotuvių, pilnametystės ritualų dalis, ir iki šių dienų išlieka kaip reikšmingas bendruomenių konsolidavimo ir šeimos klano agnatinių ryšių ir hierarchinės struktūros įtvirtinimo priemonė, kur bendruomenės ar giminės nariai įtvirtina tarpusavio bendrystę per savęs kildinimą iš bendrų (kai kada pusiau legendinių) protėvių, iš kurių tikimasi atgalinio ryšio ir pagalbos sulaukus sunkumų.
Itin svarbi protėvių garbinimo ritualų dalis – laidotuvės – gali būti suprantamos kaip perėjimo ritualas, kurio metu kadaise buvusio gyvo žmogaus siela transformuojama į protėvio vėlę. Tačiau lygiai taip pat transformaciją patiria ir mirusiojo artimieji bei visa su velioniu socialinių ryšių turėjusi visuomenės dalis, kuri gedulo metu persiskirsto statusais ir atsinaujina taip, kad galėtų toliau sėkmingai funkcionuoti be mirusiojo.
Kokia kiniška sielos samprata ir kaip kinų supratimas apie sielą atsispindi laidotuvių papročių simbolizme bei protėvių garbinimo ritualuose? Koks pavojus slypi netinkamai atlikus šiuos ritualus? Kuo kinų tikėjimas protėvių dvasiomis panašus į lietuvių religiniame pasaulėvaizdyje itin gajų tikėjimą vėlėmis? Į šiuos ir kitus ne mažiau intriguojančius klausimus atsakymo ieškosime paskaitoje.
Paskaita vyko Zoom platformoje. Paskaitos vaizdo įrašas
Renginio organizatorius Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas