„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas.
Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai įgyti privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams.
Vilniaus universitete baigėsi pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas. Pirmajame etape kvietimus tapti Filosofijos fakulteto dalimi gavo beveik 250 naujų magistrantų. Sveikiname jus prisijungusius prie didelės ir įvairios fakulteto bendruomenės!
Nuo liepos 8 d. 15 val. iki liepos 10 d. 15 val. Šiuo laikotarpiu galite teikti prašymus į likusias laisvas vietas – tiek valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas. Prašymus studijuoti teikite - https://is.vu.lt/pls/mg/isas.register
Jei mokyklą lygintume su orkestru, pirmais smuikais jame griežtų mokytojai, tačiau grojimo visumą lemiantis dirigentas, be abejo, būtų mokyklos vadovas. Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų docento ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktoriaus dr. Sergejaus Neifacho, mokyklos vadovas šiais laikais yra ne tik administratorius, bet ir vadybininkas, verslininkas, savotiškas architektas, kuris geba sukurti savo mokyklos viziją.
Apie tai, kas yra švietimo lyderystė ir kodėl mokyklų vadovams verta giliau išmanyti švietimo sistemą, kalbamės su doc. dr. S. Neifachu ir profesore dr. Lilija Duobliene, vadovaujančia Švietimo politikos ir lyderystės magistrantūros studijoms VU.
Skaityti daugiau
Emanuelis Levinas prancūzų filosofas, religinis mąstytojas. Iš fenomenologinės filosofijos pozicijų siekė atskleisti etinio santykio prasmę. Pabrėždamas kitybės ir transcendencijos problemas ginčijo E. Husserlio intencionalumo sampratą ir M. Heideggerio egzistencijos (vok. Dasein) interpretaciją, kėlė fenomenologijos ribų klausimą. Iki šių dienų Levino filosofija sulaukia didelio susidomėjimo ne tik filosofų, religijos tyrinėtojų, bet ir plačiosios visuomenės sluoksniuose. Šią vasarą kviečiame jus į atviras paskaitas skirtas Emanuelio Levino filosofijai.
2024 m. liepos 3 d. Vilniaus universitete (VU) įvyko atvira muzikos neuromokslininkės, San Francisko universiteto profesorės Indrės Viskontas paskaita „How Music Can Make You Better“ („Kaip muzika gali padaryti jus geresnius“). Lietuvių išeivių šeimoje išaugusi mokslininkė drauge su VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docente Ramune Dirvanskiene ir kolegomis iš dar dviejų šalių Dainų šventės metu vykdo tyrimą apie muzikavimo poveikį žmogaus smegenų veiklai.
Pasirodė naujas fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros leidžiamo žurnalo „Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika“ (STEPP) numeris!
Tuo pačiu redakcija informuoja, kad jau galima teikti straipsnių santraukas naujam žurnalo numeriui!
Lietuvoje skambant Šimtmečio Dainų šventei, greta gausybės susirinkusių dalyvių iš viso pasaulio, šurmuliuojančių ir pakylėjančių koncertų, Vilniaus universitete (VU) rengiama muzikos neuromokslininkės, San Francisko universiteto profesorės Indrės Viskontas atvira paskaita „How Music Can Make You Better“ („Kaip muzika gali jus padaryti geresniais“).
